Ten visur skamba tradiciniai rytietiški muzikos motyvai, šviečia dideli kiniški šilko žibintai, ugnimi spjaudosi drakonas.
„Argi ne drakonas, argi aš jums nesakiau, mielieji, puikus drakoniukas“, – taip atvykusius į Pakruojo dvarą ugnies liepsnomis sveikina aktoriai.
Ir pasakoja tolimos šalies legendas: „Gyveno žemėje drakonas, arba tiksliau – siaubūnas Nihai. Jis grobdavo nekaltas mergeles ir žmonių derlių, taigi žmonės prieš naujuosius metus ir leisdavo fejerverkus, triukšmaudavo, kojom trypdavo, šaukdavo, kad išbaidyti tą siaubūną Nihai.“
Šilko žibintų festivaliai – tradicinė kinų kultūros dalis, kuri simbolizuoja žmogaus gebėjimą valdyti ugnį. Tamsiausiu metu laiku tokie renginiai, skirti simboliškai išsklaidyti tamsą ir praskaidrinti nuotaiką. Tiek tautiečiai, tiek šį festivalį pamėgę kaimynai latviai negaili komplimentų jo rengėjams.
Daugelis pripažįsta, nors neteko pabuvoti Kinijoje, atvykę pasijaučia tarsi persikėlę į šią šalį:
„Išvis Lietuvoje tokių nesam matę, žiauriai nustebino. Labai. – Ar nesijaučiat atvažiavusios tarsi persikėlusios į Kiniją? –Taip. Maždaug.“
„Muzika tai kiniška, drakonai, viskas. Kažkaip susiję su Kinija.“
„Buvau vasarą, lankiausi rugsėjo mėnesį, kada gėlės buvo, tai labai gražu buvo. Yra vaizdas ir dabar, skonio reikalas.“
„Žinote, patinka, mes jau ne pirmi metai. Tačiau atrodo, kad šiemet šiek tiek mažiau nei praėjusiais metais. Vaikui patinka, aš pagalvojau, kad norisi daugiau.“
„Iš Klaipėdos atvažiavom, tikrai nesitikėjau to. Nes vasarą buvo kažkoks renginys, mes nedalyvavom, tai pasigailėjom. Tai šiandien vyrui sakau – važiuojam, koks bebūtų oras.“
„Viskas, ko tu kasdien nepamatysi net Latvijoje. Mes iš Latvijos. Tai ir pas mus tokių nėra, tad atvažiavome pažiūrėti.“
„Gabaritai gal. Didelė erdvė, daug spalvų. Krokodilas netikėtas. Šiaip tikėjom, kad kažkas panašaus bus, bet kai viskas taip plačiai, tai labai gražiai atrodo.“
„Dramblys labai šaunus buvo, daugiau nežinau, man tai viskas patiko. – Nepasijautėt kaip į Kiniją trumpam persikėlusi? – Pasijautėm, ypač muzika.“
„Viskas yra super. Tiek darbo, tiek spalvų. Viskas nuostabu. – Nepasijautėt, kad į Pakruojį atvažiavot kaip į Kiniją? – Gal kažkiek, nors Kinijoj nesame buvę, neturim su kuo palyginti.“
Tarp gausybės dvaro lankytojų sutikome ir kiną Sun su žmona Rūta, kuris sako, kad jaučiasi kaip namie – Kinijoje:
„Šiaip iš tikrųjų pirmą kartą, šiaip įspūdinga. Jis iš Kinijos, tai jam žiauriai smagu.“
„Idealu, 100 procentų kaip Kinijoje. Nuostabu. Aš nesu buvęs tokiuose parkuose Kinijoje. Aš gyvenu Kinijoje, netoli Pekino. Puikiai perteiktos kinų tradicijos – muzika, šviesos.“
Didžiulės šviečiančio liūto, dramblio skulptūros, pandų šeimynėlė užkandžiaujanti bambukais, visų 12 kinų horoskopo ženklų alėja. Ateinantys metai, pagal jį, bus triušio, tačiau festivalyje daugiausia galima sutikti drakonų ir kitokių mitinių siaubūnų.
„Ant vienos rankos vargiai suskaičiuosit visus drakonus ir taip pat pati didžiausia, pareikalavusi daugiausiai iššūkių, štai būtent šita, jūrų pabaisos, krokodilo Wang skulptūra, kurią reikėjo iš dalių atgabenti, sulipdyti“ – pasakoja Pakruojo dvaro atstovė Edita Šimaitė.
Kiniškas legendas šviečiančios skulptūros pasakos savaitgaliais iki pat Trijų Karalių.
