Patvinusi Perlo upė Misisipėje apsupo net šalia kranto stovinčius namus. Vandens telkinio lygis pakilo iki daugiau nei 655-ių centimetrų. Kai kuriems gyventojams tenka nusilenkti gamtos didybei – patvinusi upė paskandino ir kelius, tad tenka sukti galvą, kaip grįžti namo. Dėl potvynio, kurį sukėlė smarkios liūtys, jau teko evakuotis šimtams gyventojų.
Pakistane musoninės liūtys per pastarąsias savaites košmaru pavertė milijonų žmonių gyvenimus. Tačiau vandens bene visiškai apsemti namai – tik ledkalnio viršūnė. Iš skudurų ir rąstų surengtose pašiūrėse dabar dienas tenka leisti ir suaugusiems, ir kūdikiams. Be namų likusių žmonių – daugiau nei 33 milijonai, o tai yra beveik 15 procentų visų Pakistano gyventojų.
„Mes turime mažų vaikų. Išgelbėję savo gyvybes sėdime čia, ant kelio. Mes labai neturtingi ir patyrėme didelių nuostolių“, – kalba turėjęs evakuotis dėl potvynio Allahas Sainas.
Tiesa, išsigelbėti pavyko ne visiems – dėl musoninių liūčių kilę potvyniai jau nusinešė per tūkstantį žmonių gyvybių. Be to, potvyniai griovė tiltus, kelius, todėl gelbėtojams sunku pasiekti atokesnes gyvenvietes. Deja, ir tai – ne viskas. Augintojai baiminasi, kad liūtys nuplovė beveik pusę medvilnės derliaus, o tai vienas svarbiausių Pakistano pajamų šaltinių.
„The Economic Times“ skaičiuoja, kad Pakistano ekonomikai šie potvyniai jau dabar sukėlė bent 4 milijardų Jungtinių Valstijų dolerių nuostolių.
Kas meldžia, kad lietaus būtų mažiau, o kas ieško būdų, kaip jo prisišaukti. Tai – Jungtinių Arabų Emyratų gyventojai, kur per metus iškrenta mažiau nei 10 centimetrų lietaus. Bandydami prisikviesti kritulių jie tikrai ne lietaus šokį šoka. Pilotai sėda į lektuvėlius ir kyla į kiek didesnį nei 2,5 kilometrų aukštį.
Tuomet išsirenka perspektyviausius debesis ir paleidžia druskos pliūpsnius. Tai jie vadina debesų „sėjimu“. Tiesa, leidžia ne tik paprastą druską, bet ir patobulintą – su nano dalelėmis. Taip esą įmanoma paspartinti kondensacijos procesą.
„Debesų „sėjimas“ metinį kritulių kiekį gali padidinti maždaug 10–30 procentų. Dėl to padidėtų vandens atsargos, prieinamos visai šaliai“, – tvirtina operacijos vadovas Abdulla Al Hammadi.
Anot britų mokslininkų, tai išties gali suveikti, o ir pats būdas nekenkia aplinkai. Dabar Jungtiniai Arabų Emyratai, norėdami gauti pakankamai gėlo vandens, turi pirkti brangius vandens valymo ir gėlinimo įrenginius. Savo ruožtu debesų sėjimas esą yra kur kas pigesnė alternatyva.
