Alytuje šiandien po pietų rinkosi ekstremalių situacijų komisija. Į ją atvyko ir Aplinkos ministras. Posėdis uždaras. Jame Mažeika pristatė ministerijos užsakymu atliktus tyrimus vandens, kuris liko po padangų gaisro Alytuje. Daugiau kaip 40 tūkstančių kubų gaisro vandens laikoma uždarose talpyklose.Tai jau šeštas laboratorinis gaisro vandens tyrimas. Anksčiau daryti skyrėsi vieni nuo kitų. Štai Alytaus savivaldybės užsakyta laboratorija pateikė duomenis, kad vanduo – mirtinai nuodingas. Jame begalė kenksmingų tiek aplinkai, tiek žmogui medžiagų. Šiandien ministerija paskelbė, kad vanduo – nekenksmingas.
„Tikriausiai buvau suklaidintas tiek aš pats asmeniškai, tiek visuomenė dėl tų ne pagal metodiką atliktų tyrimų, dėl ko mes išsiaiškinome kur tos priežastys. Tai dėl viso pikto buvo paimti papildomi tyrimai. Šiandien buvo patvirtinti ir apibendrinti rezultatai“, – sako ministras Kęstutis Mažeika.
Taip pat nustatyta, kad gaisras nepakenkė dirvožemiui. Buvo tirti ir netoli gaisro laikomi galvijai. Jų mėsa, anot ministerijos, irgi neužteršta. Kai kuriuose ūkiuose dar randama užteršto pieno, tačiau tokių ūkių, teigiama, vos keli.Meras su šiandien padarytais ministerijos tyrimais sutinka, tačiau replikuoja.
„Pagal gautus rezultatus atrodo, kad ir žemė gera, ir oras geras. Atrodo, kad niekas Alytuje nedegė arba degė ekologiškos padangos. Mes sutinkame su rezultatais, kurie yra padaryti dabar“, – pasakoja meras Nerijus Cesiulis.
Gaisro vanduo dabar bus perleidžiamas per „Dzūkijos vandenų‘‘ biologinio valymo įrenginius ir išleidžiamas į Nemuną. Taip yra valomos visos miesto nuotekos. Kiek tai kainuos – nežinia.
„Kur ir visas vanduo patenka išvalytas. Aišku į aplinką. Mes gausime rekomendacijas kaip valyti. Taip pat turime paskaičiuoti kiek mums kainuos iš rezervuaro, kur yra dešimt tūkstančių. Tai siurblio, elektros kaina. Tai mes pasiskaičiuosime ir tai bus dengiama iš valstybės rezervo fondo“, – kalbėjo „Dzūkijos vandenys“ atstovas Leonas Mackevičius.
Kiek iš viso padangų gaisras padarė nuostolių – paaiškės vėliau. Tačiau jau dabar suskaičiuota, kad suma gerokai peržengė šešis milijonus eurų. Vien žala orui – penki milijonai. Savo nuostolius dar skaičiuoja ūkininkai ir verslininkai. Šie per gaisrą negalėjo dirbti, ūkininkai tūkstančius tonų pieno išpylė į mėšlą ir į laukus. Kiek kainuos pačios gaisravietės sutvarkymas irgi dar nežinia – sudegusios padangos ir kitos atliekos dar vežamos. Gaisro padarinių šalinimo darbai ir kitos išlaidos dengiamos iš valstybės rezervo fondo.