O okupacijos baisumus kai kurie vietiniai prisimena su ašaromis akyse. Rusų kareiviai apiplėšė ukrainiečius, kaip sakoma, iki paskutinio siūlelio: nešė televizorius, mikrobangų krosneles, pinigus ir papuošalus.
Džiaugsmingai Cirkūnų kaimo gyventoja pasitinka savanorius iš Charkivo. Moteris neseniai šventė gimtadienį, tačiau saldaus torto dovanų šiuo sunkiu metu ji nesitikėjo.
„Tikrai netikėta, iš kur galėjau tikėtis? Jei atvirai, mes darėme tortą iš sausainių ir kondensuoto pieno“, – sako Cirkūnų kaimo gyventoja Elena.
Rusų okupantai įžengia į Cirkūnus pirmomis karo dienomis. Kaimas įsikūręs prie pat kelio, kuris veda iš Rusijos Belgorodo į Ukrainos Charkivo miestą. Nors puolimą pirmomis karo dienomis dar pavyko atremti, tačiau visiškai išstumti rusų iš vietovės neišėjo. Rusai Cirkūnuose užsilaikė iki gegužės. Iš pradžių vietiniai gyventojai dar sugebėjo perduoti ukrainiečių kariams informacijos apie priešo buvimo vietą. Tačiau vėliau viskas pasikeitė.
„Rusai pastatė raketines sistemas „Grad“ tarp Tiškų ir Cirkūnų kaimo. Mes kopėme į kalną ir fotografavome, nuotraukas siuntėme savo vaikinams. Tuomet dirbo jau mūsų „Grad“ sistemos. O kai jie čia atvyko, aplink buvo snaiperiai – nėr kur dėtis“, – pasakoja Cirkūnų gyventojas Roman.
O okupantai iš karto įvedė savo tvarką: niekam neleido išvykti iš Charkivo, uždarė parduotuves, tarp jų ir maisto priekių. Ir apiplėšinėjo žmones.
Apie Rusijos kariuomenės plėšikavimą sklando legendos. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad vos tik okupantai įžengė į kaimą, jie pradėjo atiminėti automobilius iš civilių gyventojų, kurie buvo kelyje. Ir, žinoma, šie automobiliai buvo pažymėti raide „Z“
Okupantai ieškojo ko nors vertingo: pinigų, aukso, brangių papuošalų. Išnešė televizorius, kompiuterius ir net mikrobangų krosneles. Trumpai tariant, ką nors, ką galima parduoti arba dar panaudoti. Jei žmogus nenorėdavo atiduoti daiktų, atimdavo jėga.
„Visur vaikščiojo žmonės su ginklais. Aš apskritai nežinojau, ko iš jų tikėtis, jie lindo į namus. Jiems nebuvo nei uždarytų durų, nei langų. Jie visur įsilauždavo, šaudydavo. Čia buvo labai baisu. Iš namų išnešė knygas, paveikslus, lagaminus, daiktus. Kiekvieną kartą, kai įeidavo į namus, viską išnešdavo iš naktinių spintelių“, – kalba Cirkūnų kaimo gyventoja Elena.
Todėl Elenos vyras Aleksandras visada stengėsi stebėti savo namus ir saugoti juos nuo įsibrovėlių. O į rūsį jis pasikvietė savo kaimynus, kurie neturėjo, kur slėptis.
„Rūsyje slėpėsi iki 18 žmonių. Mano rūsys šiltas ir kiekvienas čia turėjo savo miegamąją vietą“, – sako Cirkūnų kaimo gyventojas Aleksandr.
Filmuotoje medžiagoje matyti kasetiniai šaudmenys. Tai tokie ginklai, kurie virš taikinio paskleidžia mažus sprogstamuosius užtaisus ir pridaro didelės žalos.
„Visa tai buvo kilometro spinduliu aplink namą. Ir kai ėjome humanitarinės pagalbos į bažnyčią – tai buvo pirmoji, kurią radau“, – kalba Aleksandr.
Rusijos kariuomenė užėmė pozicijas kaimo viduje. Gyventojai teigė, kad rusų tankai stovėjo visai netoli jų namų.
„Čia buvo okupantai įvairiausių tautybių ir grupuočių. Buvo ir DNR/LNR, buvo ir Vagneriai. Jie užėmė namus ir ten sėdėjo. Mūsiškiai stovėjo kur nors laukuose ir girdėjome artilerijos ūžesį, tai okupantai čia stovėjo tarp namų ir kėlė pavojų“, – pasakoja Elena.
Ir tankai šaudė. Vėliau Ukrainos kariai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti susirėmimai ir Cirkūnų išlaisvinimas.
Nuo vasario mėnesio iki šiol kaime nedirbo maisto prekių parduotuvės. O kol okupantai buvo Cirkūnuose, vietiniai gyventojai valgė viską, kas liko rūsiuose: konservus ir daržoves. O maisto neužteko, tad jį teko taupyti mažinant porcijas.
„Bulves virėme, turėjome agurkų, pomidorų. Taip, mes valgėme viską, ką turėjome. Neturime nei dujų, nei šviesos, nei vandens nėra. Bombardavimas nepakeliamas, labai sunku“, – pasakoja Cirkūnų kaimo gyventoja Galina.
Elektra ir šildymas dingo jau pirmąją karo dieną, o kovos dėl kaimo sunaikino daugybę komunikacijų. Taigi žmonės įprato gaminti maistą ant ugnies. Dauguma jų savo kiemuose turi namines krosneles.
„Ji tokia kaip įprasta krosnelė, tik iš plytų. Dedame malkas, statome puodą ir verdame valgyti“, – aiškina Cirkūnų kaimo gyventojas Anatolijus.
Nepaisant to, kad dauguma gyventojų paliko kaimą, kai kurios šeimos net ir su vaikais nusprendė pasilikti.