Neries upėje ugniagesys gelbėtojas imituoja skęstantį žmogų. Į pagalbą specialiu ugniagesių gelbėtojų vandens motociklu skuba jo kolegos. Vienas ugniagesių šoka į vandenį, sučiumpa skęstantį ir, laikydamas jį, plaukia iki virvės, kurią išmeta krante laukiantys kiti gelbėtojai. Partempę žmogų ir gelbėtoją į krantą, skendusį užtempia ant neštuvų, gaivina.
Ugniagesiai gelbėtojai, surengę tokias gelbėjimo pratybas, siekia atkreipti visuomenės dėmesį ir priminti kuo gali baigtis neapdairus elgesys vandenyje.
„Maudytis vertėtų pasirinkti vietas, kurios yra aiškiai žinomos, kuriose budi gelbėtojai, kur įrengtos yra maudymvietės, nesirinkti nežinomų vietų. Nesirinkti vandens telkinių, kurie turi didesnę riziką, tai yra upės ir privatūs vandens telkiniai“, – sako Vilniaus 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas Evaldas Tamašauskas teigia: „Kas yra pavojingiausia, tai vienas kito nenardinti, vienas kitam už kojų netampyti, nešokinėti vienas kitam nuo pečių, ypatingai nesimaudyti pavalgius ar apsvaigus nuo visokių medžiagų psichotropinių.“
Dalis vilniečių šį sezoną maudytis šoka jau ne pirmą kartą. Tačiau esą plaukioja šalia kranto, įvertina srovės tėkmę ir maudosi ne po vieną. Nei vienam skęsti neteko, tačiau paklausus ką darytų išvydę skęstant kitą – susimąsto.
„Kviesčiau žmones, kas moka geriau plaukti, ir bandyčiau, bet jeigu vidury ežero, tai aš jau negalėčiau nuplaukti, negelbėčiau“, – sako vilnietis Valteris.
„Bandyčiau kažkaip bėgti, gelbėti, tempti už ausų, už plaukų, už kojos. – Pats bandytumėt? – Bandyčiau, tikiuosi, vis tiek reikia padėti vieni kitiems“, – teigia kitas vilnietis Algimantas.
Povandeninių darbų specialistas-naras Aivaras Urbonavičius tvirtina: „Rekomenduojam, kad jokiu būdu pats be jokių priemonių neliptų į vandenį ir negelbėtų, nes pagal statistiką žinom, kad tas, kuris žmogus neria į tą vandenį, įšoka į vandenį ir traukia tą skenduol,į tai būna dažniausiai, kad pats ir nuskęsta.“
Maudynes taip pat jau pradėjęs vilnietis Kęstutis sako, kad pats kito gelbėti nesiimtų: „Čia tai gamtoj gelbėtojai yra, gelbėjimosi priemonės, pavyzdžiui, dabar nėra gelbėtojų, bet yra priemonė, kurią galima numesti, jis užsikabins ir jis nenuskęs.“
Tačiau gelbėjimosi priemones ar gelbėtojus toli gražu galima išvystyti ne prie visų vandens telkinių ar paplūdimių, tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius savivaldą ar bendruomenių atstovų kviečia apsirūpinti apsaugos priemonėmis prie vandens:
„Prie tų tvenkinių, kur maudosi jūsų vaikai, jūs patys maudotės, įrengti nedidelius stendus, kuriuose būtų kažkokie plūdurai, virvės, gelbėjimosi ratas.“
Pernai Lietuvoje per pirmą pusmetį nuskendo 50 žmonių, šiemet – 38. Šiemet daugiausia žmonių nuskendo Šiaulių apskrityje – septyni. Nuskendusių vyrų iš vandens telkinių ištraukta beveik 3 kartus daugiau nei moterų.
