Taip, pasak jų, būtų gerinama žuvų populiacija, ežeruose pagausėtų didelių ir mažų laimikių. Aplinkos ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Nuo pat ryto Neries pakrantėje jau renkasi pirmieji meškeriotojai, gaudo žuvį ir tikisi pagauti laimikį – ešerį. Tačiau Rigimantas laimės nepagavo: tarp šiukšlių ir dumblų tik mažos žuvytės, kurias prisivilioja su masalu, duona, blizgutėmis, ir kaip prasitarė – planuoja paruošti vakarienei grietinėlės padaže.
Pasak žvejo, nors upėje didelių žuvų nėra pagavęs, bet džiaugiasi, kad didžiausias jo laimikis buvo lydeka, svėrusi 6 kilogramus.
Siūlo keisti taisykles
Jei taisyklės būtų pakeistos, kaip siūlo žvejai mėgėjai, tokių didelių – 6 kilogramus sveriančių – lydekų Rigimantas daugiau negalėtų parsinešti namo, mat pakeitimai įpareigotų žvejus paleisti ne tik mažas iki 50 cm, bet ir dideles lydekas virš 80 cm.
Panaši tvarka galiotų ir dideliems starkiams, dideliems ešeriams ir upėtakiams. Starkius reiktų paleisti, jei jų ilgis nesiekia 50 centimetrų ar viršija 65 centimetrus, ešerius, viršijančius 30 centimetrų ilgį, bei visus marguosius upėtakius.
Viso to tikslas, pasak žvejų mėgėjų, yra pagerinti žuvų populiaciją ir jų dydžius, didesnės žuvys turi geresnius genus ir gali išnešioti daugiau ikrų.
Vidutiniškai 2 kilogramų žuvis išnešioja 360 gramų ikrų, o aštuonių kilogramų žuvis gali išnešioti jų net iki šešis kartus daugiau. Tad žvejai mano, kad ilgainiui taip ežeruose ir mariose ženkliai padaugėtų plėšrių žuvų, o nepopuliarios baltos žuvies sumažėtų.
„Kadangi mūsų visi vandens telkiniai Lietuvos yra ganėtinai nustekenti žuvų atžvilgiu, ir didelių žuvų atžvilgiu, tai teigiamai reaguojame į tai, kad negalima imti didesnių, tegul auga sau, o mes pasidžiausime tiesiog pagavę ir paleidę“, – tikina žvejų klubo vadovas Aurimas Žurinskas.
Nesilaikantiems taisyklių – baudos
Naujos pataisos, siūlančios drausti žvejams mėgėjams paimti tam tikrų rūšių ir dideles, ir pačias mažiausias žuvis, taip pat numato atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais. Kol kas Aplinkosaugos ministerija sprendimo dėl projekto nepriėmė, pasak valdininkų, pakeitimas yra abejotinas.
„Tas pakeitimas, nežinau, labai jau abejotinas, nes nėra nei ministerijos, nei mokslininkų, nei mėgėjų žvejybos tarybos siūlymas. Tai yra žvejų grupės, kurie paleidžia visas žuvis, siūlymas. Tokių žvejų Lietuvoj yra apie 40 procentų ir jiems iš esmės tos taisyklės kaip ir nieko nekeičia, jie visas žuvis paleidžia“. – teigia vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas.
Ministerija sako, kad projektas dėl leidžiamų paimti žuvų dydžio yra pateiktas kaip diskusija visuomenėje.
„Jeigu tai bus taikoma visiems vandens telkiniams, tai upėse iš tiesų tai gali turėti neigiamą poveikį lašišinių žuvų ištekliams. Tai čia toks projektas tiesiog, labiau siūlymas ir mes jį labiau palikom visuomenės konsultacijoms“, – sako V. Graičiūnas.
Už neteisėtai sugautą žuvį dabar gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, o pagauta žuvis bus konfiskuota kartu su įranga. Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Papildomai už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką, reikės sumokėti po 240 eurų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
