Viena po kitos į specialias vietas keliauja per šventes tautiečius džiuginusios Kalėdų eglutės. Kai kurie tautiečiai neslepia – Trijų karalių žaliaskarės ar jų šakos – nebesulaukė:
„Nes spyglių labai daug atsirado ant stalo.“
„Nelaukiau, nes labai byra. Vainikas yra ir man užtenka su žvake gražia.“
Vilnietis Romas neslepia apmaudo. Savosios dar nenupuošė, mat dirbtinė dar gali džiuginti akį. Tačiau į specialiai, eglutėms paruoštą vietą jam tenka vilkti kaimynų žaliaskares. Šie it niekur nieko jas palieka, kur sugalvoję.
„Prie šiukšlių ir mačiau pats, kad ir mano kaimynai jau... ir esu pasipiktinęs labai.. Esu pasipiktinęs dėl to. Nesakiau, nemačiau kuris. Naktį, matyt, išnešė ir išmetė“, – sako vilnietis Romas.
Vilniaus savivaldybės miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas ragina pranešti apie tokius pažeidėjus savivaldybei. Ne vietoj, prie konteinerio palikę eglutę pažeidėjai gali sulaukti nemenkos baudos.
„Gali grėsti iki šešių šimtų eurų. Kaimynai gali pamatyti, užfiksuoti, ta prasme. Žmonės tikrai sąmoningi, ir būna tokių atvejų, kai mūsų kolegos iš viešosios tvarkos gauna tokius pranešimus. Kai palieka atliekas tam neskirtoje vietoje“, – pasakoja savivaldybės atstovas Gintautas Runovičius.
Tam, kad vieni nepažeistų, o kitiems nereikėtų budėti saugant nedrausmingus kaimynus, bent Vilniaus savivaldybė šiemet įrengė dešimčia tokių vietų daugiau nei buvo pernai.
Pernai konteineriuose žmonės paliko apie penkis tūkstančius kubinių metrų eglučių. Dalis jų nukeliavo biokurui, kita dalis – kompostuota.
Per šventes žmones džiuginusių žaliaskarių įvairiose sostinės kampeliuose tvarkytojai lauks devyniasdešimtyje specialių vietų. O tų kas namus puošė gyvais kalėdiniais medžiais laukia naujovė.
Šalia Verkių parko, anapus tvenkinio, netrukus ims dygti ir visas Kalėdinių eglučių miškas. Tiesa, kol kas turėkime kantrybės, ir žaliaskares pasaugokime namie.
Ypač, sinoptikams žadant šalčius. Mat šąlant žemei eglučių sodinti negalima. Tai padaryti bus galima pavasarėjant. Kalėdų eglučių miško idėjos autorius Vilniaus meras, sako, kad žmonės apie eglių sodinimą bus įspėti. Greičiausiai jos bus sodinamos savaitgaliais.
„Sodinimas bus labai paprastas. Parūpinsime, kad būtų darbuotojai, kad būtų aišku kur sodinti, kad būtų įrankiai, jeigu namuose neturime. Pats žmogus su šeima galės pasodinti. Ir didelės priežiūros ar kontrolės nebus, nes visgi sodinamas miškas, o ne parkas“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Eglutes prižiūrės savivaldybė. Tiesa, kaip sako meras nėra garantijų, kad jos visos prigis, bet miškas, čia turėtų subujoti. Valstybinių miškų urėdijos Raudondvario medelyno vadovė visiems kas turi gyvus medžius, pataria, kaip juos išsaugoti iki pavasario.
„Na, laikyti išnešus į lauką reikia pripratinti palaipsniui. Neišnešti iš karto iš šiltos patalpos į šaltį. Reikėtų po truputį pripratinti pakeičiant vietą. Reikėtų pridengti vazoną, šaknis, kad neperšaltų. Ir pastatyti ne saulėtoje vietoje, o truputį, kad būtų pavėsis“, – kalbėjo medelyno vadovė Rima Žebrauskaitė.
Ir sulaukus kovo pabaigos – balandžio pradžios eglutę jau galėsime ir pasodinti. Ženklai, kad eglutė gyva pasirodys netrukus – pabuvus kambaryje ji turėti imti brinkinti pumpurus. O štai spygliai turėtų išlikti žali, nepakeitę spalvos, nesudžiūvę. Ir pataria specialistė iki pavasario kambaryje eglutės nelaikyti. Ji gali išleisti ilgesnius ūglius, ir tikimybė, kad ji prigis – sumažės. O sodinti eglutę nėra sudėtinga.
„Reikėtų pirmiausia šaknis apsausti. Kad prie šaknų neliktų oro. Ir vandens reikėtų, palaistyti, kad vanduo iš žemės išstumtų orą. Negausiai, bet reikėtų palaistyti“, – sako R. Žebrauskaitė.
Pasodinus eglutę reikėtų pamulčiuoti, kad šaknys gautų priedangą.
