Ekonomistai tai vadina populizmu. Tuo metu prezidentas Nausėda ragina vėl pusšimčiu eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį – tai esą pagelbės ne tik tėvams, bet visiems, kurie Lietuvoje uždirba mažiausiai. Tiesa, valdantieji tokiam dešimtis milijonų kainuojančiam dosnumui nėra nusiteikę.
Šiaulietės Jurgitos sūnui Arieliui – metai ir 8 mėnesiai. Moteris pasakoja, kad išlaidų auginant mažylį apstu.
„Nori vis daugiau kažko, kad turėtų ir paspirtuką, ir dviratuką, ir viską vaikas“, – sako mama Jurgita.
O valstybės parama kas mėnesį – 70 eurų vadinamųjų „vaiko pinigų“.
„Juokinga ta parama, sauskelnėms“, – pasakoja Jurgita.
Jurgitai pritaria ir kitos parke su vaikais laiką leidžiančios mamos.
„Jeigu mes negalim dirbti, nes turim prižiūrėti vaikus, tai Vyriausybė turėtų atsižvelgti į tai. 70 eurų tikrai nėra, kad išlaikytum savo vaiką“, – teigia mama Karolina.
„Žinoma, galėtų būti daugiau. Kiekvieną mėnesį išlaidos auga ir niekada nebus pakankamai, turbūt“, – kalbėjo mama Vaiva.
„Du tūkstančiai eurų, pradedant nuo lovytės, baigiant čiulptuku“, – sako mama Karolina.
Dviejų tūkstančių eurų siūlyti valdžia dar rimtai nesvarsto, nors kadencijos pradžioje skambėjo ir utopinės dešimties tūkstančių sumos. Tačiau idėja už kiekvieną gimusį vaiką šeimai skirti vienkartinę 800 eurų sumą jau įrašyta Seimo darbotvarkėse. Dvigubinti dabartinę 440 eurų išmoką siūlo socialdemokratai.
„Vienkartinė išmoka gimus vaikui nesikeitė bene 15 m. Kai buvo konvertuojama iš litų į eurus, tada buvo virš 1000 litų, dabar 440 eurų. Tai per tą laiką gyvenimas labai smarkiai pasikeitė“, – pasakoja socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Dar socdemai teikia gyventojų pajamų mokesčio pataisą, kuri gimus vaikui leistų tėvams susigrąžinti iki 2000 eurų jau sumokėto mokesčio.
„Nėra geresnės investicijos nei investicija į vaikus“, – teigia G. Paluckas.
Tiesa, abiejų siūlymų kaina valstybės biudžetui – beveik 70 mln. eurų. Valdantiesiems atrodo, kad dar labiau didinti biudžeto skylę nėra reikalo.
„Šiandien galioja pakankamai veiksminga išmokų sistema“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Perspektyvų didesnėms išmokoms nemato ir kiti opozicijos nariai.
„Ta visuomenės dalis, kuri dažniausiai sunkiausiai gyvenanti, kuri neturi gyvenamo būsto, tik pradėję darbinę karjerą, neturi didesnių darbo užmokesčių, tai tokie skatinimai visada svarstytini. Tik klausimas, kieno sąskaita ir iš kokių lėšų“, – sako opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
„Kad ir kiek eitum į marksizmo-socializmo teoriją, ji nebeveikia. Žmonės gyvena laisvos rinkos principais, kiekvienas žmogus nori užsidirbti“, – pasakoja Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
O ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė abu socdemų pasiūlymus vadina populistiniais.
„Demografines problemas valstybėje spręsti vienkartinėmis išmokomis, man atrodo, yra labai klaidingas kelias. Vaiko gimimas šeimoj yra ne vienkartinis įvykis, o tęstinis, ilgalaikis įsipareigojimas. Labai būtų liūdna, jei žmones pastūmėtų tokios iniciatyvos turėti vaikų“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
O prezidentas Gitanas Nausėda siūlo vėl didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį – nuo dabartinių 400 iki 450 eurų. Pusšimčiu eurų šalies vadovo iniciatyva NPD didėjo ir pernai. Tąkart Seimas siūlymui pritarė, tačiau dabar idėja iškart sulaukė premjerės kritikos.
„Nelabai aišku, kokią problemą bandoma spręsti. Noriu priminti, kad praėjusiais metais Prezidentūra siūlė mažinti GPM baimindamasi darbo užmokesčio mažėjimo. Darbo užmokestis praėjusiais metais augo 10 proc.“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Daugiausiai uždirbantys 10 proc. šalies gyventojų pajamos didėjo 20 procentų, o mažiausiai uždirbančių 10 proc. pajamos nepasikeitė, augimas buvo nulinis. Tai turime vidutinę temperatūrą ligoninėje, kuri atrodo neblogai, apie 10 proc. augimas praėjusiais metais, bet turime padidėjusią atskirtį“, – sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Uždirbantiems minimalią algą – 470 eurų „į rankas“, pokytis per mėnesį atneštų papildomus 10 eurų. Nors šis pokytis biudžetui kainuotų 80 mln. eurų, tam neprieštarauja ir didesnė dalis frakcijų, ir ekonomistai.
„Tai leistų dalintis algų kilimo naštą su valstybe verslui. O labiausiai pažeistiems verslams tai yra itin aktualu“, – pasakoja I. Genytė-Pikčienė.
Visgi konservatoriai tikina, kad Nausėdos siūlymas pavėluotas. Prezidentas siekia, kad didesnis NPD įsigaliotų jau nuo liepos. Tačiau valdantieji į biudžeto eilutes to įrašyti bent kol kas neplanuoja ir tikina, kad NPD keistis galėtų nebent nuo sausio.
