• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nelegalų srautas į Lietuvą sustojo, bet pasirūpinti tais, kurie į Lietuvą jau pateko, valdžiai vis dar sekasi sunkiai. Beveik tūkstantis migrantų vis dar gyvena pasieniečių darbo vietose, maži vaikai glaudžiasi ir miega garaže. Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad žmones sunkiai sekasi aprūpinti net ir normaliu maistu.

Nelegalų srautas į Lietuvą sustojo, bet pasirūpinti tais, kurie į Lietuvą jau pateko, valdžiai vis dar sekasi sunkiai. Beveik tūkstantis migrantų vis dar gyvena pasieniečių darbo vietose, maži vaikai glaudžiasi ir miega garaže. Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad žmones sunkiai sekasi aprūpinti net ir normaliu maistu.

REKLAMA

Sako, reikia laukti, kol migrantai bus perkelti į kitas vietas. Austrija Lietuvai skolina konteinerinius namelius, kuriuos pastačius užkardose migrantai juose galės gyventi ir atšalus orams – rudenį ir žiemą. Kritikos dėl to, kaip tvarkomasi su nelegalais, Lietuva sulaukė ir iš Europos Tarybos.

Padvarionių pasieniečių užkarda, keli kilometrai nuo Medininkų: ten, nors nelegalų antplūdis į Lietuvą praktiškai sustojęs ir į šalį dabar įleidžiamas vos vienas kitas migrantas, apie pusšimtis sienos pažeidėjų vis dar gyvena, kur dirba pasienio pareigūnai. Vieni palapinėse, kieme, kiti ten, kur turėtų būti laikomi automobiliai.

REKLAMA
REKLAMA

Daliai nelegalių migrantų neužtenka vietos, todėl jiems tenka gyventi net ir garaže. Jame – keletas sulankstomų lovų, čiužiniai, žinoma, ir asmeniniai daiktai, pačių nelegalių migrantų, taip pat ir kavos šildytuvas, vis dėlto, sąlygos tikrai neprimena nei viešbučio, nei normalių gyvenamų patalpų. Pasieniečiai kol kas dar neturi, kur juos visus apgyvendinti normaliomis sąlygomis.

REKLAMA

Garaže glaudžiasi ir mažamečiai vaikai, kurie jau ir tokiame amžiuje žino, kuria kryptimi nori sukti savo kelius. Lietuvos planuose, panašu, nėra. Suaugusieji sako, kad sąlygos gyventi užkardoje – prastos.

„Čia labai blogos sąlygos, nes gyvename palapinėse, šioje šalyje šalta ir lietinga. Vaikai kenčia, yra šeimų, kurios daugiau nei 40 dienų gyvena palapinėse, pro kurias sunkiasi lietus."

Nepatenkinti ir tuo, kad pasieniečiai jų nepalieka be priežiūros. 

„Mes gauname tik vieną maisto porciją per dieną, o pats maistas yra tiesiog konservuotų kukurūzų dėžutė, užpilami makaronai ir sausainiai. Ir viskas. Dauguma žmonių kenčia nuo alkio.“

REKLAMA
REKLAMA

Užkardoje, kuomet lankėsi ir pasieniečių vadas ir vidaus reikalų ministrė, iš anksto nepranešęs atvyko ir Seimo kontrolieriaus įstaigoje dirbantis žmogaus teisių gynėjas Vytautas Valentinavičius.

Padeda Austrija

Pagerinti nelegalų gyvenimo sąlygas pasiryžo padėti austrai. Nors Lietuva jau paskelbė konkursą gyvenamų jūrinių konteinerių nuomai, austrai paskolino 50 savo turimų namelių. Jie bus paskirstyti 5-ioms pasieniečių užkardoms, tad nelegalai glausis jau ne palapinėse, o konteineriuose. Skolinamus namelius pristatę Austrijos užsienio ir vidaus reikalų ministrai kartu su Bilotaite bei Landsbergiu nepraleido progos pasikalbėti ir su pačiais nelegalais. Bet pasieniečių vadas nusprendė neleisti Lietuvos žiniasklaidai išgirsti, ką politikams sako migrantai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasieniečiai nesutiko ir atsakyti į žurnalistų klausimus dėl nelegalų sąlygų. Vis tik vidaus reikalų viceministras patvirtino, kad jas užtikrinti sekasi sunkiai.

„Maisto tiekimas užkardose yra prastesnis galbūt negu stacionariose vietose. Tai, kai perkelti bus į stacionarias vietas, tada, be abejo, pagerės ir sąlygos“, – sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Pasieniečių užkardose iš viso dabar gyvena beveik tūkstantis nelegalų. Kada jie bus iškelti į apgyvendinimo centrus, vidaus reikalų ministrė nesako, bet duoda suprasti, kad dalis taip ir liks užkardose, tik gyvens konteineriuose.

REKLAMA

„Greitu metu ateis žiemos sezonas, todėl sprendimai dėl migrantų apgyvendinimo tikrai yra ir jie bus. Kaip jūs matote, Medininkuose jau yra beveik apgyvendinta stovyklavietė, o kiti projektai taip pat yra plečiami“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Kritikos dėl žmogaus teisių Lietuva sulaukė ir iš Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės. Ji parašė laišką Ingridai Šimonytei, kuriame nelegalų apgyvendinimą pavadino primenančiomis sulaikymo sąlygas, atkreipia dėmesį, kad, neįleidžiant migrantų per sieną, neužtikrinamos jų teisės į prieglobstį. Tuo tarpu į Lietuvą atvykę austrų vyriausybės nariai kaip tik giria Lietuvos veiksmus ir pažadėjo palaikyti pokalbiuose su Briuseliu.

REKLAMA

„Austrija padės Lietuvai Europos Komisijoje, kai kalba eis apie finansinę pagalbą statant fizinį barjerą. Negaliu suprasti, kodėl EK nesupranta, kad svarbu ne tik pasirūpinti nelegaliais migrantais, bet ir labai svarbu pasirūpinti finansine pagalba statant fizinį barjerą“, – kalba Austrijos vidaus reikalų ministras Karl Nehammer.

Tuo metu Gabrielius Landsbergis sako, kad Briuseliui jau pateiktas sąrašas žmonių dėl sankcijų tiems, kurie organizuoja migrantų srautus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes lygiai taip pat turime siųsti labai aiškų signalą ne tik Baltarusijai, bet ir kiekvienam diktatoriui, kuris nuspręstų naudoti tokį instrumentą prieš ES ar kurią nors iš jų valstybių, kad jam tai ne tik nepavyks, bet jis ir gaus atgal“, – tikina jis. 

Iš viso Lietuvoje sulaikyta per 4 tūkstančiai nelegalų, dauguma jų irakiečiai. Politikai pripažįsta, kad Lietuvai greičiausiai teks juos integruoti, nes net ir atmetus jų prieglobsčių prašymus, deportuoti jų gali nepavykti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų