Vis tik Europoje ir Lietuvoje tikrai galės pasilikti bent jau dvi Eritrėjos pilietės, kurios pirmosios iš nelegalų bangos atkeliavusios per Baltarusiją sulaukė Lietuvos prieglobsčio.
Kybartai, buvę pataisos namai, kuriuose dabar apgyvendinti nelegaliai į Lietuvą iš Baltarusijos atėję migrantai. Tradiciškai, pamatę svečius, jie pradeda šaukti apie laisvę ir prašo juos paleisti.
Migracijos departamento statistika nelegalų turbūt nenudžiugintų – iš beveik tūkstančio išnagrinėtų prieglobsčio prašymų pabėgėlio statusas dar iki šios savaitės nebuvo suteiktas niekam. Ir tik šiomis dienomis patenkinti pirmieji 2 prašymai.
„Vienai Eritrėjos pilietei priėmėme sprendimą suteikti teisę nuolat gyventi Lietuvoje, o šiandien, prieš kelias valandas, pasirašiau sprendimą dar vienai Eritrėjos pilietei“, – sako migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Eritrėja – valstybė Afrikoje. O dvi moterys sulaukė prieglobsčio, nes iš gimtinės paspruko vengdamos karinės tarnybos.
„Mažesnes pajamas, arba jokių pajamų neturintys asmenys, kurie negali išsipirkti iš valstybės karinės tarnybos, privalomos karinės tarnybos. Ten labai sudėtinga situacija, ypač moterims“, – tęsia pašnekovė.
Visiems neteisėtai į Lietuvą iš Baltarusijos patekusiems migrantams Lietuva apribojo teisę judėti. Kitaip tariant, juos sulaikė, ir neleidžia niekur išeiti iš apgyvendinimo vietų. Toks apribojimas pagal įstatymą gali būti taikomas ne ilgiau pusmečio. Pirmųjų nelegalų sulaikymo terminas baigsis jau gruodį, tad Vidaus reikalų ministerija jau sugalvojo kaip elgtis, su netrukus į laisvę galbūt ištrūksiančiais migrantais. Paleisti, ar ir toliau laikyti uždarytus.
„Jeigu tas asmuo vis dar bus prieglobsčio prašytojo statuse, bus dar vis atliekamos tam tikros procedūros, arba vyks teisminiai procesai, dėl tokio asmens sprendimą priiminės pirmiausia Migracijos departamentas“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Kiekvieno nelegalo atvejis bus sprendžiamas atskirai, o departamentas be teismo galės pratęsti judėjimo ribojimą dar pusmečiui.
„Jeigu bus iškilęs pasislėpimo pavojus, tai tuo atveju bus galima priimti sprendimą pratęsti jų sulaikymo terminą“, – tęsia E. Gudzinskaitė.
Anot Gudzinskaitės, žmonių noras vykti į kitas Europos šalis, traktuojamas kaip rizika. Be to, žiūrima, ar su specialistais nelegalai noriai bendrauja, pateikia jiems visą informaciją apie save. Dėl to laisvę išvys, po 6 mėnesių centruose, tikėtina, nedaugelis.
„Žiūrėdama dabar į tai, kas vyksta, su kokiais prieglobsčio prašytojais susiduriame, matau, kad didesnė dalis yra linkusi nebendradarbiauti ir laukia galimybės išvykti į Vokietiją“, – teigia departamento direktorė.
Tiesa, bet kuriuo metu sulaikyti migrantai gali pasirinkti valdžios siūlomą 300 eurų išmoką ir lėktuvo bilietus grįžimui į kilmės šalį. Tuo pasinaudojo jau beveik 200 migrantų, dar keliasdešimt apie tokią galimybę svarsto.
Bet iš Lietuvos išvykti nori ne tik saujelė migrantų, bet, galbūt ir sieną saugoti padedantys „Frontex“ pareigūnai. Tarptautinėje žiniasklaidoje šios Europos pasienio agentūros vadovas pareiškė, kad Lietuvoje, pasienyje, fiksuojama nemažai žmogaus teisių pažeidimų. Anksčiau jau yra precedentų, kai dėl šių priežasčių „Frontex“ nutraukdavo savo misijas.
„Baltarusijos režimas naudoja tuos žmones, kaip įrankius, ir tie žmonės tikriausiai didžiąja dalimi patys suvokia, kur dalyvauja, tai čia yra problema, bet mes turime gintis ir mes ginsimės“, – tikina A. Bilotaitė.
Bilotaitė pareiškė, kad yra informacijos, jog Lukašenkos režimas ieško naujų būdų, kaip išlaikyti spaudimą migrantais, jiems atsiranda galimybės atvykti ir į kitus oro uostus, ne tik Minsko.
