Tai, kad kartais viena vienintelė raidė nuveda iki teismų, vos prieš porą mėnesių patyrė ir krepšininkas Darjušas Lavrinovičius su žmona Edita. Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė jų dukrelę registruoti Leylos vardu. Esą vardas su y ilgąja prieštarauja lietuvių kalbos normoms, todėl turi būti rašomas su „i“ trumpąja.
Visgi teisėjai pasirodė ne tokie griežti kaip kalbos sergėtojai ir palaimino Lavrinovičių norą atžalą vadinti taip, kaip jie nori – Leyla.
O tokie atvejai – visai ne pavieniai. Štai Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai panašių norų išgirsta bent kartą per savaitę.
„Tėvai pageidauja suteikti vaikams vardus be „j“, pavyzdžiui, „Amelia“, „Maria“. Arba suteikti vardą su dviem priebalsėm, einančiomis paeiliui: „Anna“, Alla“, – sako skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.
Dažniausiai tokių vardų vaikams prašo tautinių mažumų ar mišrias santuokas sudariusios šeimos. Neretai darbuotojams pavyksta tėvus perkalbėti ir registruoti vardą pagal lietuvių kalbos taisykles. Tačiau dalis tėvų nepasiduoda ir kaip Lavrinovičiai kreipiasi į teismus bei praktiškai visada juos laimi. Per trejus metus teismai patenkino 10 prašymų.
Taigi Lietuvoje jau oficialiai gyvena, pavyzdžiui, mažoji Naomi. O jeigu teismas kartą pasisako dėl konkretaus vardo, žodis tampa kūnu ir kita šeima tą patį vardą jau gali registruoti be problemų. Kitaip tariant, žmonės norimus vardus legalizuoja per teismus, o ne įstatymus. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja tikina, kad liberalesnė rašyba palengvintų ne tik tėvų, bet ir darbuotojų gyvenimą.
„Mūsų pageidavimas būtų suvienodinti visų civilinės metrikacijos įstaigų praktiką ir kad tėvai galėtų įgyvendinti savo teisę į privatų gyvenimą, suteikiant vaikui tokį vardą, kokio jie patys pageidauja lietuviškais rašmenimis, kad vardas atitiktų vaiko lytį“, – pasakoja J. Kuzmienė.
Pasak kalbos komisijos, skiemenys „ey“ ar „ay“ su „y“ ilgąja arba dvigubos vienodos priebalsės tiesiog yra nelietuviškos, tad ir nevartotinos. Kiti valdininkai pastebi, kad Konstitucija leidžia vardų rašybą lotyniškais, o ne išimtinai lietuviškais rašmenimis, taigi minėti kalbos dariniai kalbos normų lyg ir nepažeidžia.
Tačiau Valstybinė lietuvių kalbos komisija nenusileidžia. Esą, jei jau taip norisi ką keisti, lai pati ministerija pasiūlo išimtis.
„Civilinės metrikacijos įrašai daromi lietuvių kalba. Aiškumo dėl to, kokios galėtų būti išimtys, trūksta. Raginame Teisingumo ministeriją parengti rekomendacijas metrikatoriams“, – teigia komisijos specialistė Aistė Pangonytė.
Tačiau dalis kalbininkų apie liberalesnę rašybą nenori nė girdėti. Štai Kazimieras Garšva karščiuojasi, esą naujai įteisintų vardų naujadarų net nėra kaip paaiškinti vaikams.
„Dabar užrašo tą „ay“. Tai vaikams sumaištį daro. O kodėl tada „gayla“ negalima rašyti ilgą? Ir ką paaiškintumėt?“ – mano kalbininkas Kazimieras Garšva.
Į klausimą, ar gali kelios dešimtys ar šimtai išskirtinių asmenvardžių sudarkyti visą gramatiką, Garšva argumentuoja šitaip.
„Vis tiek čia kalbos reikalas. Jokie teisininkai neišmano. Kad nesiorientuoja teisėjai – tai jų problema“, – kalbėjo K. Garšva.
Liberalesnės vardų rašybos prašo ir žmogaus teisių specialistai.
„Tol, kol nėra svarių, mokslu pagrįstų įrodymų, kad vardo rašymas ne pagal lietuvių kalbos taisykles iškreiptų, keltų grėsmę lietuvių kalbos vientisumui, jos išlikimui, tokie ribojimai neturėtų būti taikomi“, – sako žmogaus teisių specialistė Erika Leonaitė.
„Kreipsimės į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, dėl lygiateisiškumo. Manome, kad susidariusi dviprasmiška situacija ir tai nėra gerai, kai verčiam mūsų žmones eiti į teismus ir tik tuomet, teismų pagalba, jie gauna tai, ko nori“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Pagal dabartinius įstatymus be gramatiką atitinkančios rašybos vaiko vardas dar turi apibrėžti lytį ir neprieštarauti moralei ir viešajai tvarkai.
