Tai iškilmingos šventinės akimirkos iš neįprastos vestuvių ceremonijos Meksikos Oachakos valstijos, San Pedro Huamelulos miestelio. Jaunoji – krokodilė, o jaunikis – miestelio meras. Nufilmuotas ir jaunavedžių bučinys.
„Tai dviejų kultūrų sąjunga. Ji vaizduoja susijungimą tarp princesės – krokodilės – ir jos tarno“, – sako miestelio meras Victoras Sosa.
Likusio gyvenimo su kol kas nedidele, 7 m. krokodilo patele merui nereikės nugyventi, nes santuoka – ritualinė. O ritualas mena dar tuos laikus, kai Meksika nebuvo kolonizuota Ispanų XV amžiuje. Vietiniai tiki, kad krokodilo patelė – tai dievybė, vaizduojanti Motiną Žemę. O santuoka su ja – duoklė mūsų maitintojai.
„Mums krokodilo patelė yra labai svarbi. Ji yra karalienė, princesė, kuri atneša mums vandenį, gerą derlių, lietų. Taigi visagalis siunčia mums maistą, žuvį ir grūdus“, – teigia jaunosios draugė Olivia Perez.
Žvejys Joelis Rojasas ritualo metu meldė geros žvejybos.
„Melskimės už gerą žvejybą, kad ši tauta klestėtų, kad gyventume taikoje ir darnoje“, – sako J. Rojasas.
Žmogaus ir dievybės sąjunga vyksta vargingiau gyvenančioje Meksikos pietinėje dalyje. Ten vietinės bendruomenės labiau išlaikė senovės papročius. Tiesa senovės papročiai pagražinti ir naujovėmis, pavyzdžiui, krokodilės suknia – tai jau katalikiškų tradicijų pėdsakas.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.