Vos 9750 – toks „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos dozių kiekis Lietuvą turėtų pasiekti pirmomis sausio dienomis. Kadangi šia vakcina skiepytis reikia du kartus, jos užteks mažiau nei 5000 žmonių.
„Akivaizdu, kad 10 tūkstančių vakcinų yra labai mažai pagal bet kokį vertinimą. Taigi tai vertinsim kaip visiškai pradinį etapą“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Tačiau prezidentūra sako, kad didžiausias iššūkis gavus pirmąsias vakcinos siuntas bus ne mažas jų kiekis, bet sklandus vakcinavimo užtikrinimas.
„Na, 10 tūkstančių, viena vertus, galbūt ir neatrodo labai daug, kita vertus, galbūt teks skiepyti po 1000 žmonių per vieną dieną. Ir svarbesnis turbūt dalykas yra iš logistinės, vadybinės pusės pasiruošti, kad nebūtų jokių trikdžių“, – pasakoja Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Mokslininkai sako, kad laiko gaišti negalima ir reikia kuo greičiau rengti mokymus, kaip skiepyti naująja vakcina, kad netektų jos mesti į šiukšlių dėžę.
„Yra tam tikras algoritmas, kiek laiko ji gali būti, pavyzdžiui, kambario temperatūroje. Tai valandą laiko. Be to, ko jau labai seniai nebeturėjome, tai vadinamos multi-dozės – reikės atidaryti buteliuką, įpilti tam tikrą kiekį tirpalo ir tada iš to vieno buteliuko paskiepyti 5 žmones. Tai tokių vakcinų mes nebeturime apie 30 metų“, – teigia imunologė Aurelija Žvirblienė.
Visgi ir medikai pripažįsta, kad mažiau nei 10 tūkstančių vakcinos dozių – lašas jūroje. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė sako, kad medikų yra apie 40 tūkstančių, tad pirmieji skiepus gaus tik tiesiogiai dirbantys su COVID-19 pacientais.
„Priešakinės linijos yra infekcinių ligų skyriai, skirti COVID-19 pacientų gydymui, priėmimo skyriai, per kuriuos eina pacientų srautas ir reanimacijos-intensyvios terapijos skyriai“, – kalbėjo medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė.
Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo globos namuose jau ruošiami vakcinavimo sąrašai. Lietuvoje, kaip ir užsienyje, be medikų pirmiausia bus skiepijami globos namų gyventojai ir personalas. Šiuose namuose gyvena 60 žmonių, dirba 35, tad reikia beveik 200 vakcinų. Visgi globos namų direktorė sako, kad toli gražu ne visi darbuotojai žinią apie skiepijimą sutinka pozityviai. Keletas jų skiepytis nenori.
„Trūksta informacijos apie vakciną, apie jos veikimo laikotarpį, bijo alergijų, nes yra žmonių alergiškų ir tiesiog trūksta žinių, bet, tikėkimės, mes tą išspręsime pasitelkdami gydytoją, motyvuodami, kalbėdami“, – sako globos namų direktorė Vilma Požarskienė.
Imunologai pabrėžia, kad kolektyviniam imunitetui suformuoti būtina paskiepyti apie 70 procentų populiacijos, t. y. daugiau nei 2 milijonus lietuvių.
„Žinutė yra labai paprasta. Paprastesnės būti negali – jeigu mes norime gyventi ne taip, kaip gyvename, tai, vadinasi, mes turime ieškoti ginklų kovoti su šiuo virusu ir efektyviausias ginklas yra vakcina“, – pasakoja A. Žvirblienė.
„Iš esmės tai yra visuomenės narių teisė nusipirkti bilietą į laisvę ir jeigu norės nusipirkti, tai galės ir nusipirkti. O jeigu ne, tai mes tų apribojimų vienokių ar kitokių galime neišvengti ilgesnį laiką“, – teigia I. Šimonytė.
Tačiau apklausos rodo, kad lietuviai – koronaviruso skiepų skeptikai. 6 iš dešimties skiepytis neketina arba nežino, ar tai darys. Visgi iš trijų Baltijos šalių labiausiai vakcinoms priešinasi latviai.
„Bendrai informacinis fonas visur yra panašus – kad tai yra tam tikrų milijardierių su vardu ir pavarde sąmokslas, farmacininkų verslas arba kad vakcina savyje turi 5G poskiepį“, – kalbėjo kariuomenės majoras Gintautas Ciunis.
„Ko gero, tas kiekis vakcinos ir gerai, kad nėra visai 70 proc. Populiacijos daliai, kad paskui nereikėtų vėlgi daryti tokių sprendimų, kad nebus besiskiepijančių: ir pinigai bus išleisti, ir nepanaudota ta vakcina“, – sako Ž. Gudlevičienė.
Kada Lietuvą pasieks antroji vakcinos dozių siunta ir kokio dydžio ji bus, Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba neatskleidžia.
