Fejerverkų parduotuvės savininkui Haroldui šiuo metu pats darbymetis, prieš pat naujuosius gyventojai nuperka didžiausius kiekius pirotechnikos. Gyventojai dalinasi:
„Kažką pašaudyti bandysiu. Kiekvienais metais silpnesnę žiūriu, tai bet vis tiek kažką nusipirkau šventinei nuotaikai pakelti.“
„Jeigu mieste švęstume, tai kaimynai šaudytų, o dabar išvažiuojame į vienkiemį švęsti, tai norisi vietoj šventę pasidaryti.“
„Fejerverkai, baterijos ir žmonės labiau atsižvelgia, kad būtų kuo daugiau šūvių. Žiūri maždaug, kad gal ir pigesnė ta suma būtų, bet irgi priklauso nuo žmogaus, nuo biudžeto, tai įvairiai būna ir po 50 eurų perka, toks vidurkis, bet būna šimtais perka“, – teigia „Torpeda.lt“ savininkas Haroldas Žemgulis.
Haroldas pasakoja, kad šiemet vienas pirkėjas šventėms nepagailėjo ir poros tūkstančių eurų. Kiti pardavėjai priduria, kad šiemet pirotechnika brangesnė nei pernai. Kainos penktadaliu, o kartais beveik trečdaliu aukštesnės.
„Yra ženkliai padidėjusios kainos dėl tokios bendros pasaulinės tendencijos ir Kinijos vietinių reikalų pirotechnikos gamyboje. Viena prekė, kuri pernai kainavo apie 50 eurų, 55. Tai šiemet kažkur jau apie 70“, – kalba „Vilniaus saliutas“ projektų vadovas Artūras Zumeras.
Fejerverkų pardavėjai ne be reikalo pirkėjams veda saugos instruktažą. Neretai žmonės pirotechnika naudojasi neatsakingai. Kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Štai tokia Naujųjų naktis kartais gali priminti mūšio lauką, kai netinkamai naudojami fejerverkai sproginėja ant žemės, prie pastatų langų.
„Sprogstamas užtaisas, kurį dažniausiai laiko rankoje, nespėja išmesti arba bando laikyti sugniaužę, pasirodyti, kad gali išlaikyti tą sprogimą. Didžiulės plaštakos traumos, kokios traumos būdingos, kad mes mažai gali po to ką padėti. Turim praktiškai sutvarkyti žaizdas kažkokius tai uždengti defektus. Kadangi amputuoti pirštai būna taip pakenkti ir audiniai, kad mes jų gražinti nebegalime“, – kalba plastikos chirurgas Gediminas Rauba.
Nuo pirotechnikos kenčia ne tik plaštakos ar akys, bet ir kitos kūno vietos.
„Tarp sėdmenų buvo įsikišęs raketą, bandė leisti, buvo žiaurus nudegimas, raketa sprogo, išskrido pagaliau, bet žiaurus buvo nudegimas“, – pasakoja G. Rauba.
Šventiniu laikotarpiu daugiau darbo turi ne tik gydytojai, bet ir policija. Pareigūnai dar prieš naujuosius tikrina verslininkus, ar šie nepardavinėja draudžiamų gaminių. Mat, Lietuvoje žmonės negali įsigyti galingų garsinių petardų. Fejerverkai pagal galingumą taip pat skirstomi į kategorijas, kurias įsigyti ir naudoti gali tik tam tikro amžiaus asmenys.
„Už prekybą, pažeidimus yra didesnės nuobaudos, gali būti ir keli šimtai eurų skirta bauda“, – komentuoja Vilniaus policijos Licencijavimo skyriaus viršininkas Julius Vaiškūnas.
Netinkamas pirotechnikos priemonių naudojimas eiliniams gyventojams užtraukia baudą iki 60-ies eurų. Fejerverkus galima naudoti tik pagal paskirtį. Negalima naudoti pasenusių gaminių. Draudžiama pirotechniką sprogdinti girtiems asmenims. Negalima naudoti brokuotų ar kitaip pažeistų gaminių.
„Naudoja pirotechnikos gaminius per arti pastatų. Dar pasitaiko atvejų, kas naudoja pirotechnikos gaminius laikydami juos rankose, kas pagal instrukcija griežtai draudžiama. Baudos gali būti skiriamos už ne vietoje, ne laiku naudojama pirotechniką“, – sako J. Vaiškūnas.
Fejerverkai ne visuomet lydėjo naujuosius metus. Etnologas Jonas Mardosa pasakoja, kad anksčiau žmonės pirotechnikos neturėjo, dėl to naujuosius metus mėgindavo pažymėti kitomis priemonėmis.
„Nuo viduramžių, kai atėjo fejerverkai pradžioje iš Kinijos į Italiją, vėliau Europoje plito, tai juk žinoma, kad jie būdavo panaudojami įvairių švenčių metų. O šiaip įvairių viduramžių miestuose, daugiausia didikai švenčių metu, salves patrankų leisdavo. Lietuvoje lygiai taip pat žinoma, kad 19-ame amžiuje galbūt daugiau religinių švenčių metu ypatingai Velykų metu buvo šaudoma iš patrankų dirbtinių tokių“, – pasakoja etnologas Jonas Mardosa.
Anot etnologo, iškilmingas naujųjų metų šventimas Lietuvoje atsirado tik 20-ojo amžiau viduryje kartu su sovietinėmis tradicijomis. O visų rūšių pirotechnika laisvai prieinama šalyje tapo atgavus nepriklausomybę.
„Bet toks kaip masinis dabar egzistuoja, kai visi Pašilaičiai čia būna vien dūmuose ir liepsnose, tai yra tik nuo 20-o amžiaus pabaigos“, – sako J. Mardosa.
Šiemet Lietuvos didmiesčiai Naujuosius pasitiks skirtingai. Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose gyventojai galės mėgautis miesto fejerverkais. Tačiau Vilnius ir Alytus pasekė kitu pavyzdžiu. Šie miestai atsisakė iškilmingų Naujųjų sutiktuvių, neorganizuoja įspūdingų pirotechnikos šou dėl žalos gyvūnų ir žmonių sveikatai, aplinkos taršos. Tiesa, patiems gyventojams šie miestai neuždraudė naudoti pirotechniką.
