Dalis politologų aiškina, kad dosnumu Baltijos šalims Scholzas nori pasigerinti savo įvaizdį Ukrainos kontekste – Vokietijai netrūksta kritikos dėl delsimo Rusijos užpultai Ukrainai teikti sunkiąją ginkluotę. Vilniuje Scholzas teisinosi, kad tokie kaltinimai Vokietijos atžvilgiu visiškai nepagrįsti. Ir paaiškino, kodėl vis dar kalbasi su Putinu.
Poste Angelą Merkel pakeitęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Lietuvoje vieši pirmą kartą.
Tiek į patį Scholzą, tiek į Vokietiją Lietuvoje nusistovėjo dviprasmiškas požiūris. Viešojoje erdvėje netrūksta kritikos dėl Vokietijos vengimo Ukrainai tiesiogiai tiekti sunkiąją ginkluotę, tačiau pačiai Lietuvai Vokietijos karinė parama gyvybiškai būtina, nes kažkada Grybauskaitė sutarė su Merkel, kad vokiečiai būtų Lietuvoje pagrindinė NATO jėga. Būtent tokį pažadą Lietuvai Scholzas ir atvežė – ketina siųsti gerokai daugiau karių.
„Sutarėme, kad būtina stiprinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse didinant dislokuotų karių skaičių, stiprinant oro ir jūros gynybą. Lietuva yra pasirengusi priimti daugiau sąjungininkų karių ir užtikrinti visą reikiamą infrastruktūrą“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak Gitano Nausėdos ir Scholzo, batalioną, kurį sudaro iki tūkstančio karių, keistų brigada iš 5–6 tūkstančių karių. Brigados atsirastų ir Latvijoje bei Estijoje. Neoficialiomis žiniomis, tam jau pritarė NATO karinis komitetas, tačiau sprendimą turi palaiminti birželio pabaigoje Madride susirinksiantys NATO vadovai.
„Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį stiprindami Rytinį flangą. Mes sukursime stiprią brigadą, tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – sako Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Lietuva tikisi sprendimų, kurie reikšmingai sustiprintų NATO rytinio flango saugumą. Tai perėjimas nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos, nuo bataliono iki brigados, nuo oro policijos iki oro gynybos“, – teigia G. Nausėda.
Dabar iš viso Lietuvoje dislokuota apie 3600 sąjungininkų karių, daugiausia – vokiečių ir amerikiečių. Saviškius čia, Pabradėje, ir aplankė pats Scholzas, lydimas Nausėdos. Brigada, pasak kariuomenės vado, krašto gynybą pastiprintų smarkiai. Tačiau pajėgos neatsiras staiga.
„Vokietijos buvimas čia ženkliai išaugs, jis visų pirma bus operacinio pobūdžio – atgrasymo ir gynybos pagrindu sudarytas. Tikrai užims laiko, kol galėsime išvystyti tinkamą infrastruktūrą“, – tvirtina kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Pasiruošimas gali užtrukti ir metus, o ir ar vokiečių brigada čia būtų nuolat, dar neaišku.
„Kaip jos techniškai čia bus – ar bus kiekvieną dieną, ar bus du batalionai, ar trys, čia jau karinio planavimo klausimas“, – sako V. Rupšys.
„Vokietijos kancleris norėjo pasinaudoti šiuo vizitu tam, kad pademonstruotų, kad Vokietija teikia paramą Ukrainai, įskaitant ginkluotę, nes Berlynas dėl to susilaukia nemažai kritikos“, – komentuoja politologas Linas Kojala.
O kritiką žeria tiek Ukrainos vadovas Zelenskis, tiek dalis pačių vokiečių visuomenės, tiek politikai ir politologai įvairiose šalyse. Berlynas Kijivui tiesiogiai nesiunčia jo prašomos itin reikalingos sunkiosios ginkluotės – tankų, pėstininkų kovos mašinų. Scholzas Vilniuje teisinasi, kad kritika jo šaliai nepagrįsta.
„Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų karine prasme, turbūt tik Jungtinės Valstijos teikia didesnę paramą. Vokietija tikrai teikia labai didelę paramą Ukrainai: dideliais kiekiais teikiame amuniciją, šarvuotąsias sistemas, į Ukrainą turės būti pristatytos ir pačios moderniausios haubicos“, – kalba O. Scholzas.
Mūru už Vokietiją stoja ir žinią apie planuojamą brigadą gavęs prezidentas Nausėda.
„Turime tokį posakį – nevarykime Dievo į medį. Tikrai Vokietija, kaip sąjungininkė, viena svarbiausių NATO valstybių, prisiima lyderės vaidmenį“, – kalba G. Nausėda.
Užtat nuomonės išsiskiria, ar reikia Vakarų lyderiams megzti dialogą su Putinu. Telefonu Scholzas ir Prancūzijos lyderis Macronas su Kremliaus vadu kalbėjosi dar prieš savaitę. O Macronas dar ir pageidauja „nežeminti Rusijos“. Scholzas vėl teisinasi, esą Kremlius privalo išvesti savo pajėgas iš Ukrainos, o Putinas tokius žodžius neva ir girdi telefonu.
„Kas kalbasi, turi tvirtai laikytis pozicijos. Būtent taip elgiuosi, kai mes kalbamės“, – teigia O. Scholzas.
„Labiau save pažeminti, kaip pradėjus karą Ukrainoje, nebuvo įmanoma. Kolegos visada turi teisę išbandyti visas galimybes, kurias mano, kad reikia išbandyti, bet tai nėra Lietuvos pozicija“, – sako G. Nausėda.
Nenorą tiesiogiai tiekti ginkluotę Ukrainai Vokietija randa būdų ir apeiti – praėjusią savaitę susitarė su Graikija, kad ši Ukrainai siųs sovietinės technikos, o mainais gaus modernesnės ginkluotės iš Berlyno.
