O sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prakalbo apie koronaviruso pandemijos pabaigą – esą dar pavasarį jį būtų galima pripažinti įprasta liga.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotoja rankose laiko naujų greitųjų antigeno testų dėžutę. Jie – visiškai kitokie nei iki šiol, tai – vadinamieji „čiulpinukai“. Jie skirti darželinukams – mažiesiems nereikės pagaliuku krapštyti nosies, pakaks seilių.
„Naujovė todėl, kad iš seilių ėminių niekada nebuvo naudojama Lietuvoj ir šie testukai yra labai paprastai ir patogiai paruošti naudojimui“, – teigia virusologinių tyrimų poskyrio vedėja Svajūnė Muralytė.
Tiesa, jokio skonio „čiulpinukas“ neturi. Testai taip vadinami dėl kitos priežasties.
„Čiulpinukais jie vadinami todėl, kad dėl to seilių surinkėjo, nes, na, jis tiesiog įsidedamas į burną ir palaikomas, kol užsidega mėlynas indikatorius. Tai vien dėl to specifikos, kaip tas mėginys paimamas, vadinamas čiulpinuku“, – aiškina S. Muralytė.
Darbuotoja demonstravo, kaip „čiulpinuku“ paimamas mėginys. Vieną dalį vaikas turi įsidėti į burną – indikatorius, įprastai baltas, prisikaupęs pakankamai seilių tampa mėlynos spalvos. O palaikius seilių surinkėją rinkiklį burnoje, jį reikia sujungti su testu. Tiesa, jų šiukštu negalima kramtyti.
Palaukus 10 minučių užsidega kontrolinė juostelė. Jeigu ji tik viena – ėminys neigiamas, jei dvi – teigiamas. Tokių testų laboratorija gavo kiek daugiau nei pusę iš 700 tūkstančių užsakytų.
Iki šiol darželiuose virusas ieškomas štai taip testuojant paviršius. O naujas būdas leis kiekvieną vaiką ištirti atskirai – ir tam nereikės laboratorijos. Tai padės palengvinti laboratorijų darbą. O tai labai reikalinga, mat ugdymo įstaigose registruota per 2700. aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, o su jais siejama beveik 12 tūkst. COVID-19 ligos atvejų.
„Šis testavimo metodas jau kurį taikomas kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, ir jis yra efektyvus“, – sako sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.
Kaip ir kur bus naudojami vadinamieji „čiulpinukai“, Sveikatos apsaugos ministerija žada patvirtinti kitą savaitę. Tada greitieji antigeno testai bus paskirstyti ugdymo įstaigoms.
Vis tik, nors ugdymo įstaigos „šarvuojasi“ pandemijos valdymo priemonėmis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar vakar „Delfi“ prabilo, kad jau šį pavasarį apie COVID-19 bus galima kalbėti kaip apie įprastą ligą. Tačiau specialistai tikina, kad tai ne dėl viruso „išsikvėpimo“ – esą šiuo metu dėl aukštų sergamumo rodiklių visuomenė sparčiai įgyja imunitetą.
„Greičiausiai kalbame apie ganėtinai į gripą panašią ligą, kuomet taip, kaip kvėpavimo takų infekcija SARS koronavirusas-2 greičiausiai grįš sezoniškai pas mus šaltuoju metų laiku“, – komentuoja virusų tyrinėtojas Gytis Dudas.
Esą tuomet bus galima persvarstyti ir vakcinavimą – galbūt bus skiepijami tik rizikos grupėse esantys ar vyresnio amžiaus žmonės. Vis tik kol kas COVID-19 atvejų skaičius ir toliau nemažėja – praėjusią parą jų nustatyta per 11 tūkstančių. Ir nors specialistai mato artėjančio lūžio požymius, kol kas esą, pandemijos valdymo priemonių mažinti nereikia.
„Kaip matome iš kitų šalių, vėlgi, patirties, ir kitos šalys taip pat nuima ribojimus. Kitos šalys nenuima ribojimų. Mes tam tikrus atpalaidavimus jau padarėme, bet vėlgi, be abejonės, kalbant apie tuos visus, nu, griežtesnio režimo nuėmimus, reikia laiko vertinti situaciją“, – teigia epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Anot specialistės, apie tam tikrų ribojimų panaikinimą būtų galima kalbėti pasiekus mažesnį nei tūkstančio ar dviejų tūkstančių atvejų rodiklį septynioms dienoms. Kol kas jis siekia maždaug dešimt tūkstančių septynioms dienoms.
