Mokytojai dar tik suka galvas, kaip neapsigauti ir atskirti moksleivių gudrybes. Kelia ir probleminį klausimą: ką daryti, kad vaikai sugebėtų mokytis patys, įdėtų pastangų į darbus ir neužaugtų nieko taip ir neišmokę.
Lietuvių kalbos mokytoja Vilniuje dirbanti Jolanta Bizaitė šiais mokslo metais ugdo ir žinias skiepija maždaug 120 penktokų. Ir nors moksleiviai diktantus vis dar rašo rašikliu į sąsiuvinius, gyvenime populiarėjančios technologijos kelia iššūkių ir mokyklose. Vis dažniau vaikai tingi patys mokytis ir įdėti pastangų. Tad dažnai gudrauja – naudojasi dirbtinio intelekto programomis.
„Pastebiu, kad ne patys parašė, bet tikrai neturėjau niekada pati įtarimo, kad dirbtinis intelektas galėjo tai padaryti, nebuvo tokio atvejo, kad įtarčiau, kad taip padarė, bet sužinojau, kad taip buvo. — Kaip pavyko sužinoti? — Vaikai papasakojo, išdavė, kad vienas vaikas pasinaudojo dirbtiniu intelektu“, – pasakoja lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Bizaitė.
Tokios programos, kaip „ChatGPT“, gali už žmogų rašyti rašinius, pateikti reikalingą informaciją, spręsti įvairius uždavinius. Tad vaikams uždavus namų darbų parašyti rašinį, moksleiviai gali perleisti šią užduotį dirbtiniam intelektui. Jis akimirksniu sukuria tekstą, kurį šiek tiek paredagavus, mokytojui jau galima nešti kaip autorinį darbą.
„Buvo, kad tėvai tiesiog papasakojo, kad vat, kai rašėte apie meilę Tėvynei, tai tiesiog vienas iš klasės pasinaudojo dirbtiniu intelektu ir aš neįtariau“, – teigia lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Bizaitė.
Programos pažengusios – galima pasirinkti, kad sugeneruota užduotis nebūtų ideali, kad nekiltų įtarimų mokytojams. Atlikus moksleivių apklausą paaiškėjo, kad net 2 iš 3 moksleivių naudojasi tokiomis gudrybėmis.
Vaikai nustoja patys dirbti
„Labiausiai paplitęs atsakymas buvo, kad naudojame informacijos paieškai, apie 34 proc. namų darbų atlikimui ir 44 kitų namų darbų darymui“, – sako „Oxsico“ vadovė Kotryna Tomkevičiūtė.
Anot apklausą užsakiusios bendrovės, paaiškėjo, kad apie penktadalis vaikų mokytojams nešė ir dirbtinio intelekto parašytus rašinius, kuriuos pristatė kaip savo. Beje, daugiau gudrauja moksleiviai, kurie gyvena didmiesčiuose, o vaikai iš mažesnių miestų ar miestelių dažniau įdeda daugiau pastangų ir tokiomis programomis naudojasi rečiau. Marijampolės dešimtokai sako, kartais programa naudojasi, nors ir ne visi.
„Yra tekę naudotis, gal ne visai esu pilnai ją išnaudojęs, jau čia priklauso nuo žmogaus sąžinės“, – pasakoja moksleivis Joris Norkeliūnas.
„Man neteko naudoti, bet aš kiek iš draugų girdžiu, tai puiki programa gauti idėjų, gauti informacijos greitai, gali net pavyzdžių duoti, kuriais gali remtis savo darbuose“, – sako moksleivis Orestas Bainauskas.
„Ar nebus taip, kad vaikai tiesiog bukės? — Na, čia parodys tik laikas“, – atsako moksleivis Aleksas Bartkus.
Bet mokytojai patikina, kad tokios technologijos daro meškos paslaugą moksleiviams. Mat moksleiviai nebesugeba mokytis patys, neįdeda pastangų ir nori greito rezultato.
„Problema, žinoma. — Kodėl? — Todėl, kad vaikai nustoja tiesiog patys dirbti, pasitelkę programėles ir nebedaro namų darbų, nesimoko, tiesiog paprasčiau, greičiau ir darosi didelė problema, manau“, – tvirtina lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Bizaitė.
Vaikai nustoja tobulėti, galvoti patys, tad, tikėtina, mokykloje neišmoks tiek, kiek moksleiviai išmokdavo anksčiau. Vėliau tai gali lemti egzaminų rezultatus, studijas aukštosiose mokyklose, galiausiai, žinių trūkumas bus jaučiamas visą likusį gyvenimą.
Problemos sprendimas – drausti?
„Pasaulyje yra, turbūt žinote, Italija yra uždraudusi „ChatGPT“, Prancūzijos tam tikri universitetai yra uždraudę „ChatGPT“ naudoti. O Lietuvoje kol kas dar mes tik judame ta linkme“, – teigia akademinės etikos tarnybos analitikė Birutė Liekė.
„Kaip tai technologiškai padaryta? Kaip Pravieniškes, atjungti nuo visų ryšių, slopinti signalus ir t.t., namuose, visam regione išjungti kažką ir taip mes neleisime, ar ne? Nu tai žinot, kaip yra, uždrausti čia 2 sakinių klausimas, išleisti įsakymą, nutarimą – „draudžiu“. Nu ir ką?“ – sako EDU Vilnius projektų vadovas Gražvydas Kazakevičius.
„Neįsivaizduoju, kaip išspręsti namų darbų problemą, bet klausinėju papildomai tiesiog“, – teigia lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Bizaitė.
Tiesa, mokytojams savivaldybės rengia įvairius seminarus ir mokymus, kaip geriau pažinti ir prisitaikyti prie technologijų ir kaip ugdyti ateities kartas.
O Vilniuje dabar ketinama rengti pilotinį projektą, kurio tikslas išsiaiškinti, kaip suderinti mokymąsi su dirbtiniu intelektu.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
