Futbolo treniruotė ne stadione ar salėje, o namie prie kompiuterių. Šitaip jau kurį laiką iš koronaviruso ir karantino sukeltos padėties sukasi vienos Vilniaus futbolo mokyklos treneriai. Kaip pasakoja vienas jų, Edvardas Pšelenskis, keliolika antrokėlių prie savo namų kompiuterių šitaip jungiasi ir trenerio nurodymus vykdo net tris kartus per savaitę.
Būtina tokios nuotolinės treniruotės sąlyga – kad tėvai parūpintų kompiuterį ar planšetę ir veiktų kokybiškas internetas.
„Jie tuos pratimus daro ir netinginiauja, nes nelabai ir išeina kaip – juos visus matau, raginu, jie mane kuo puikiausiai girdi. O kadangi aplink šeimos narių dažniausiai nebūna, jie nelabai ir blaškosi“, – sako treneris Edvardas Pšelenskis.
Jis pripažįsta, kad tai nėra visavertė treniruotė, tačiau – geriau tokia nei jokios – ir vaikai turi užsiėmimą, ir treneriai nelieka be darbo.
Ir jeigu šiomis dienomis tokius ir panašius užsiėmimus veda pavienės ugdymo įstaigos ar būreliai, jau nuo pirmadienio nuotolinis mokymas bus privalomas visiems Lietuvos moksleiviams. O jų yra daugiau kaip 300 tūkstančių. Dabar jau antrą karantino savaitę moksleiviai atostogauja.
„Tikiuosi, kad pirmadienį pradėsim šitą nelengvą procesą. Jis išbandymas daug kam“, – teigia ministras Algirdas Monkevičius.
Kaip konkrečiai atrodys nuotolinis mokymas, daugiausia priklausys nuo pačių pedagogų. Vienos mokyklos pasirengusios organizuoti kuo panašesnes į įprastines pamokas, netgi pagal kasdienį tvarkaraštį. Kitos mano, kad virtualiai su pedagogais vaikams užteks pabendrauti porą kartų per savaitę, o namie tiesiog atlikti užduotis. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nurodymus ruoštis nuotoliniam mokymui ugdymo įstaigoms išsiuntė dar karantino pradžioje. Ministro teigimu, atsakymus, ar spėjo pasirengti naujovei, pateikė 85 proc. mokyklų. Nepasirengusios esą tik maža dalis jų.
„Nepilnai 8 proc. dar turėjo spręstinų problemų. Dvi pagrindinės problemos: aprūpinimas technologinis. Kita dalis – mokytojų kvalifikacija, pasirengimas“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Dėl to, kad gali strigti sistemos, nuogąstauja ir mokytojų profesinės sąjungos.
„Vienas iš pagrindinių iššūkių bus jau nuo pirmadienio – kaip atlaikys visa įranga, ryšiai, tinklas. Tas pats „Tamo“ dienynas, kai būna pusmečio pabaiga ar rugsėjo pradžia, kai daug vartotojų jungiasi, užlūžta“, – sako profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas.
Dar vienas iššūkis – kaip visus Lietuvos vaikus aprūpinti kompiuterine įranga – tik ją turėdami vaikai gali jungtis į nuotolines pamokas. Ministerija skelbia tam reikalui pirksianti 35 tūkstančius kompiuterių ir planšečių, skirtų nepasiturinčioms šeimoms. Tiesa, visų jų ministerija dar neturi, tad ne visi vaikai įranga galės naudotis jau kitą savaitę. Tačiau patys mokytojai ramina, kad mokymuisi tiks ir išmanusis telefonas. Bet yra ir kitų galvos skausmų – kaip užtikrinti, kad nuotolinės pamokos pasiektų kiekvieną vaiką? Ministras mokyklų vadovus ragina būti… tiesiog kūrybingus.
„Yra šeimų, kur nei tėvams labai rūpi, kaip sekasi mokiniams, tai reiktų kiekvieną mokinį pasiekti, kad jis žinotų, kas vyksta“, – pasakoja E. Milešinas.
„Santykis su tėvais yra kūrybiškumo elementas. Jeigu mokyklose yra geras ryšys su tėvais, visada atrandami geri sprendimai“, – teigia A. Monkevičius.
Tėvų forumo atstovai būgštauja, kad šeimos, kuriose auga daugiau nei vienas vaikas, paprasčiausiai nepasidalins kompiuteriais.
„Jeigu tėvas dirba namie, teks kompiuterį dalintis su vaiku, reikia darbotvarkę susiplanuoti. Jeigu šeimoje yra antras vaikas mažas, kuris norės lįsti ir „padėti“ vyresniam mokytis, tada kitas iš tėvų turės jį užimti“, – kalbėjo Tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.
Ministras Monkevičius pats skaičiuoja, kad tokių šeimų, turinčių daugiau bent keletą vaikų, bet tik vieną kompiuterį, yra bent 18 tūkstančių. Tačiau ir jas aprūpinti įranga valstybė jau nepajėgi.
Tuo metu „Sodra“ primena, kad, pratęsus karantiną, namie su vaikais privalantys likti tėvai turi iš naujo kreiptis dėl nedarbingumo išmokų.
„Visi tėveliai turėtų kreiptis į vaiko gydytoją ir paprašyti pratęsti nedarbingumo pažymėjimą. Tai galima padaryti telefonu. Kitas svarbus dalykas – informuoti savo darbdavį, kad žmogus negrįžta į darbą“, – sako „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.
Kreiptis į gydytoją tėvai turėtų pirmadienį, tačiau šiuo atveju nedarbingumas suteikiamas ir atgaline tvarka, jei vėluojama ne daugiau kaip penkias dienas. Išmoka „į rankas“ siekia 85 procentus algos.
Tiesa, pinigai tėvų sąskaitas pasieks ne iš karto, o praėjus maždaug dviem savaitėms nuo pirmojo karantino etapo pabaigos. Vadinasi, tinkamai prašymus užpildę tėvai už pirmąsias dvi savaites išmokas gaus iki balandžio vidurio. Už kitas dvi savaites – dar po mėnesio.
