„Kalbu apie dalinę mobilizaciją. Taigi kviečiami tarnauti bus tik rezervistai.“
Štai šie Putino žodžiai apie mobilizaciją Rusijoje apskriejo visą pasaulį. Su klausimais, kaip tai atrodys, kokią jėgą mobilizuotieji sukurs, ar pakaks Rusijai resursų juos apginkluoti. Mūsų gynybos lyderiai dar tą pačią dieną pasakė tiesiai šviesiai.
„Taip, dalis iš jų taps tikrai patrankų mėsa“, – rugsėjo 21-ąją sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Jie mirs už Putiną“, – rugsėjo 21-ąją tvirtino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ir net neabejojo, kad mobilizuoti rusai bus ne tik neapmokyti, bet ir neturės tinkamo aprūpinimo.
„Apginkluoti taip pat bus biednai. Aš bijau, kad nebūtų, kaip antro pasaulinio karo metais, kad turi 9 karius, bet vieną šautuvą ir bėga iš paskos kitas Rusijos karys ir laukia kada tą nušaus ir šautuvą pasiims“, – kalbėjo V. Rupšys.
Rupšys su Anušausku buvo teisūs – iš Rusijos pradėjo plaukti vaizdo įrašai iliustruojantys rusišką betvarkę. Mobilizuotieji skundėsi surūdijusiais automatais, apgailėtinomis apgyvendinimo sąlygomis, vietoj kojinių teko iš skudurų gamintis autus. Viską vainikavo net patarimai vyrams pasiimti moteriškus tamponus.
Tad nenuostabu, kad nemotyvuoti ir neparengti rusai pakeliui į frontą tiesiog gėrė. Ir, žinoma, mušėsi tarpusavyje.
Ir nors tokia betvarkė Rusijoje lietuvius nuteikia maloniai, kyla klausimas, kaip mobilizacija vyktų pas mus? Ar mūsų kariams užtektų ginklų ir ekipuotės?
„Mobilizuotiems pakaktų ir ginklų, ir visos kitos aprūpinimo ekipuotėms? — Mobilizuotiems, pagal mūsų planus, taip, be abejo, pakanka“, – tvirtina A. Anušauskas.
„Ginkluotė, ekipuotė, amunicijos kiekiai yra tokie, kokie mes įsivaizduojame, kariuomenę galime turėti karo metu“, – sako V. Rupšys.
„Galiu garantuoti, kad tikrai to nebus, nes mūsų visa doktrina ir pats matymas mobilizacijos visiškai buvo kitoks. Mes pakeitėme dar anksčiau, prieš tapdami NATO nariais, žiūrėjom į mobilizaciją pakankamai rimtai“, – teigia buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Tiesa, kiek pagal planą būtų mobilizuojama Lietuvos vyrų – paslaptis. Tą norėtų žinoti ir priešai. Vis tik pirmiausia būtų mobilizuojamas kariuomenės rezervas – tie, kurie jau praėję karinius mokymus.
„Visada turime planus, turime ginkluotės, turime aprangą, tačiau aš konkrečių skaičių neįvardinsiu. Tačiau reikia ties tuo irgi padirbėti, nes pas mus mobilizacinė sistema egzistuoja, rezervo rengimas egzistuoja, bet reikia aprūpinti ir amunicija, dėl to pirkimai ir organizuojami, kad mes turėtume ir ginklus ir amuniciją jiems“, – sako A. Anušauskas.
L. Kasčiūnas sako, kad rezervistų yra daugiau nei 100 tūkstančių. Bet pasakius A, reikia pasakyti ir B: tik apie trečdalis jų atnaujina įgūdžius.
„Per šiuos paskutinius 5 metus yra pakviestas į pratybas yra 28 tūkstančiai. Dabar tokie skaičiai. 28“, – tvirtina nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Aš nebuvau nė karto pakviestas, tokių daug yra“, – sako gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis.
Vaidotas Malinionis tarnybą kariuomenėje baigė 2014-aisiais. Taigi, atnaujinti įgūdžių jis nekviečiamas jau 8-eri metai. Nors ministras kalba kiek kitaip – esą visi rezervistai kviečiami atnaujinti įgūdžius.
„Nėra taip dažnai, kaip galbūt kai kurie iš jų norėtų, tačiau kartą į kelis metus yra kviečiami“, – tikina A. Anušauskas.
„Mano žiniomis, tikrai nėra visi kviečiami, kviečiami tik tie 28 tūkstančiai. O tie, kurie yra virš 5 metų nekviesti, jų yra didžioji dauguma“, – sako V. Malinionis.
„Koncepcija šito pakartotinio rezervo mokymo yra pakankamai nauja, tik metai, kaip taikom, po nuolatinės arba profesinės karo tarnybos atlikimo, po 5 metų, arba 5 metų eigoje pakviečiami atnaujinti žinias“, – aiškina V. Rupšys.
Anot V. Malinionio, tie, kurie nekviečiami atnaujinti įgūdžių, tikėtina, nėra net ir teoriškai priskirti konkretiems daliniams, kilus karui, nežinotų kur prisistatyti ir kas jų vadai.
„Ir mes dabar praktiškai, jeigu kažkas tokio prasidėtų, mes turėtume organizuotis, bandyti kažkaip iš naujo. Bet jūs įsivaizduokit ką reiškia karo metu susiorganizuoti. Tai neįmanoma praktiškai. O mes čia šnekam apie visuotines gynybas, pilietinius pasipriešinimus, o mes net šito nesusitvarkome, tai gal pradėkime nuo tokių elementarių dalykų“, – kalba V. Malinionis.
Be to, dar mėnesio pradžioje ministras viešai pareiškė, kad rezervistams nepakaktų net ginklų.
„Pas mus yra numatyti rezervo daliniai, tačiau jiems nėra ginklų pakankamai“, – spalio 1-ąją kalbėjo A. Anušauskas.
Bet šiandien jau kalba šiek tiek kitaip.
„Rezervistams ginklų netrūktų, mes kalbame apie sunkiąją techniką. Sunkiąją techniką, kurią, mes perduodame ukrainiečiams, ji turėjo keliauti į mūsų tuos dalinius, kurie ne pirmos parengties, ne greitojo reagavimo tie batalionai“, – sako A. Anušauskas.
Kariuomenės vadas primena, kad adekvatus kariuomenės finansavimas prasidėjo nuo 2016-ųjų.
„Mes turime tiek ginkluotės, kiek jos turime šiai dienai ir aprūpiname tiek, kiek aprūpiname, arba galėtume paginkluoti. Ar tokios mes turime, koks mūsų poreikis, taip, dar mes to poreikio netenkiname“, – kalba V. Rupšys.
„Dar vyksta Lietuvos kariuomenės apginklavimas, kai kurių sistemų perginklavimas ir tai, kad jau būna nebenaudojama dabartinės reguliariosios kariuomenės, tai tos sistemos ir tie ginklai išimami ir dedami mobilizaciniam rezervui“, – teigia A. Pocius.
Šių metų gynybos finansavimas yra pusantro milijardo eurų.
