Sinkevicius jau atvirai šneka, kad mokestis bus apie 1%.

Trumpai šnekant - Vilniuje uz dviejų kambariu butą reiks moketi apie 1000 euru mokesčių kasmet.

Lietuviai, kada eisim i gatves?

Tai, kaip jie bando daryti nekilnojamojo turto mokestį, pirmiausia gąsdina visus papildomomis tūkstantinėmis išlaidomis, o paskui jį šiek tiek sumažins, kad apsimestų, jog tai „kompromisas“, bet iš tikrųjų tai vis tiek baisus sprendimas. Ypač turint omenyje, kad mokesčiai jau viršija 60%+ 21% PVM, jie yra per dideli mūsų pajamoms. Tai ne kas kita, kaip kėsinimasis į mūsų namus. Kaip manote, kas bus, kai skurdūs žmonės (kurių pas mus yra šimtai tūkstančių) nesugebės sumokėti papildomų šimtų, jei ne tūkstančių papildomų mokesčių, kartu visomis išaugusiomis išlaidomis, kartu su infliacija?

atsibudo molio motiejus

Mitalai, kas pinigus is biudzeto vigia, ta is skalpuok! Prie ko cia eilinisi zmones? LIETUVIAI - ar ilgai dar tylesit subine surauke? Kada eisit i gatves?

Tęsiant toliau, praeitą savaitę p. Gintautas Dirgėla facebook‘e buvo parašęs irgi gerą įrašą, kurio mintis buvo tokia – jei būčiau NT vystytojas su prieiga prie kapitalo, aš lobinčiau kuo didesnį NT mokestį, nes jis labai efektyviai išvalytų iš prestižinių rajonų visus senjorus ar tokio mokesčio neišgalinčias sumokėti jaunas šeimas, kurie visi būtų priversti savo nuosavybę parduoti man, ir dar pigiai. Tai va, laidoje dalyvavo NT vystytojas Arvydas Avulis, kuris, tiesa, palaikė „Prieš“ pusę. Bet ją palaikė taip, sakyčiau, labai įdomiai. Tarp jo argumentų buvo tokie, kaip kad Šnipiškėse yra daug gyventojų, kurių turimi sklypai yra verti taip nuo milijono iki dviejų. Ir jie dabar moka tik 500 Eur metinį žemės mokestį už tokius sklypus, o juk galėtų bent po 5000 Eur mokėti. Ir dar nurodė, kad jei tokie žmonės savo sklypus parduotų, va jis galėtų ant tų sklypų pastatyti daugiabučius, kad daugiau žmonių galėtų gyventi gerame rajone šalia centro, o ne tik viena šeima viename name. Suprask, nauda visuomenei būtų. Sakyčiau, beveik 100 proc. atitinka p. G. Dirgėlos įrašą.

ir tik įdarbintam/ nuomojamam būstui, pinigų pritrūko? išvaržyti piliečius užėjo noras? ir prisigvelbus tratinamų mokesčių mokėtojų pinigų susipirkti, kaip sakoma popigiai? piguva bus suformuota? vien už tokias mintis kaliuzė su atimta teisę grįžti į bet kokį mokesčių mokėtojų apmokama darbą . kieno užsakymas?

Visi turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį ( kad ir nedidelį). Nereikia dangstytis jaunų šeimų ar senjorų turimu NT.

Dar ketinamo įvesti NT mokesčio klausimu: vakar atsisukau pažiūrėti šios savaitės LTV laidą „Lietuva kalba“, nes daug atgarsių ji sukėlė. Tai keli pastebėjimai:

Pirma: ką labai teisingai jau viešai pakomentavo Artūras Zuokas, šioje laidoje buvo dalyvė, pasisakanti „Už“ ketinamą įvesti NT mokestį. Ją laidoje pristatė kaip „NT brokerę“, suprask, nepriklausoma rinkos profesionalė, atėjusi į laidą pasidalinti savo objektyviomis profesinėmis įžvalgomis. Ir, kas labai krito į akis, kad ji akivaizdžiai jokio ketinamo priimti įstatymo projekto skaičiusi nebuvo, kalbėjo vien lozungais, tokiais kaip „NT mokestis – investicija į ateitį“, ir dar tą darė labai aršiai. Sakyčiau, net gerokai aršiau, nei laidoje taip pat dalyvavę TS-LKD partijos atstovai – Vilniaus meras Benkunskas ir Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kurie taip pat palaikė „Už“ pusę. Kelios sekundės google ir paaiškėjo, kad gerbiama NT brokerė yra TS-LKD narė, dalyvavusi su partija rinkimuose. Artūras Zuokas nurodė, kad ji dar ir TS-LKD partijos Žaliakalnio skyriaus pirmininkės pavaduotoja. Taigi, minėta gerbiama NT brokerė į šią laidą atėjo ne kaip nepriklausoma rinkos profesionalė, bet kaip partietė tam, kad palaikytų „generalinę partijos liniją“.

Vytautas Sinica
10 val. ·
Hario Poterio knygų autorė liberalė J. K. Rowling neseniai parašė iš pažiūros labai keistus žodžius: „Su džiaugsmu atsėdėsiu du metus, jeigu alternatyva bus išprievartauta kalba ir priverstinis tikrovės apie lyčių svarbą neigimas. Surenkite teismą! Bus linksmiau, nei kada nors buvo ant raudonojo kilimo“.
Apie ką kalbama? Kad ir kaip neįtikėtina, apie įvardžius, kuriais kreipiamės į žmones. Vakarų šalyse vis dažniau numatomos bausmės už atsisakymą kreiptis į žmones jų pasirinkta lytimi. Na, kai akivaizdus vyras sako vadinti jį moterimi ir jūs vis tiek vadinate jį vyru. Arba atvirkščiai. Būtent atsisakęs paklusti tokiam įstatymui (C16 biliui) Kanadoje prieš keletą metų visame pasaulyje išgarsėjo Jordanas Petersonas, profesorius, nesutikęs taip kreiptis į savo studentus. Jis sakė, kad tai ne smulkmena, o esminis principas, nes tik totalitarinė valstybė gali diktuoti, ką kalbėti ir kaip suprasti tikrovę. Jis buvo visiškai teisus ir ta kova akivaizdžiai pasiteisino tiek jam, tiek visam pasauliui.
Jungtinėje Karalystėje dabar už tai nebaudžiama nei baudomis, nei kalėjimu. Nors keli skandalingi sulaikymo ir bausmės atvejai buvo, aukštesni teismai bausmes atšaukė. Dabartinė torių vyriausybė ir premjeras Sunakas apskritai nepritaria idėjai, kad yra daugiau nei dvi lytys. Neseniai jis viešai rėžė, kad jos yra tik dvi – vyras ir moteris. Tai, ko mūsų valdantieji politikai pasakyti nesugeba, nes „viskas ne taip paprasta“. Viskas paprasta. Bet ne visiems. Britų opozicija, leiboristai, žada už žmonių vadinimą ne pagal jų pasirinktą lytį bausti netgi laisvės atėmimu iki dviejų metų. Regis, į tai reaguodama Rowling ir parašė savo komentarą apie kalėjimą.
Už savo principingą laikyseną, jog tikrosios lytys svarbu ir biologinis vyras negali būti moterimi, Rowling susilaukė didžiulės neapykantos ir cenzūros. Pabrėžtina, kad ji liberalus žmogus, vienalyčių „santuokų“ šalininkė, šlovinta tos pačios minios, kuri dabar nori ją sudraskyti už šią poziciją. Žmonės kaip ji dabar vadinami keiksmažodžiu TERF – suprask, feministė, kuri nepalaiko translyčių. Rowling pasmerkė kino pasaulis, laidų vedėjai, dauguma Hario Poterio aktorių, atsiribojo gerbėjų klubai, ne vienas knygynas atsisakė jos knygų ir t.t. Rowling milijardierė, gyvenanti iš autorinio honoraro, joks „cancelinimas“ jai tikrai nebesvarbus. Sakytume, ginti savo principus jai saugu ir todėl tas gynimas toks drąsus ir principingas. Na, bet kalėjimo perspektyva būtų kas kita.
Sakysite, tai siauro rato problema, bet Jungtinėje Karalystėje paauglių, kurie suabejojo savo lytimi, per pastarąjį dešimtmetį išaugo 44 kartais (ne procentais). Kai popkultūra ir mokykla skleidžia idėją, kad lyties tapatumą galima rinktis, dalis savimi ir savo kūnu dėl begalybės priežasčių nepatenkintų paauglių ir renkasi. Tyrimai rodo, kad apie 90 procentų tapatumo sutrikimų paauglystėje yra tiesiog išaugama ir visai nereiškia tikros translytiškumo problemos. Bet tėvams, medikams ir popkultūrai pritariant, hormonų terapijos ar net operacijos atliekamos vaikams ir paaugliams, kad tik šie „nesikankintų“. Po to gailisi, bet būna vėlu. Paklauskite kolektyvinės Jūratės Juškaitės apie tragiškas istorijas žmonių, siekančių savo tikrosios lyties atkūrimo. Teko girdėti, kad ši tema nelabai mėgstama.
Kodėl Rowling atvejis svarbus ir kalbėti reikia? Jos pavyzdyje susiduria dvi svarbios ir labai naujos, Lietuvai dar net ne visų pripažįstamos ir visgi plintančios temos-problemos. Viena vertus, translytiškumo teorija, viešai mokanti ir norinti mokyti mokyklose, kad rinktis lyties tapatumą yra normalu. Kita vertus, ideologinė cenzūra, draudžianti ir baudžianti bandymus tam viešai prieštarauti. Pasakyti, kaip neseniai pasakiau „Žinių radijuje“, kad lytys yra tik dvi, o visi kiti tapatumai yra sutrikimas, ne vienoje šalyje jau ne tik nepolitkorektiška, bet ir nusikalstamas „neapykantos skleidimas“. Taigi sudėkime 2+2. Vienu metu peršamas radikalus tikrovės neigimas, įtraukiantis daugybę vaikų, ir diegiami ribojimai tam laisvai oponuoti, kalbant, atrodytų, savaime suprantamus sveiko proto dalykus.
Įrodymų toli ieškoti nereikia. Lietuviškai išleista translytiškumo ideologiją kritikuojanti JAV politikos filosofo dr. Ryano Andersono knyga „Kai Haris tapo Sale“ buvo turbūt pirmoji „Amazon“ uždrausta knyga ir taip nutiko tiesiog todėl, kad ji esą žeidžia translyčius asmenis, nėra korektiška. Ko jau ko, o informacijos apie asmenis, siekiančius „detransition“ – savo tikrosios lyties atkūrimo – joje netrūksta. Šiaulių radijuje, Laimonto Diniaus laidoje „Sinkopė“ neseniai pristačiau antrąją šios problemos pusę – ideologinę cenzūrą, jos įsigalėjimo formas ir ją analizuojančią mano paties verstą Beno Shapiro knygą „Autoritarinis momentas“. Manau, laida buvo įdomi ir kažkas Šiauliuose išgirdo, o mes sutarėme Šiaulių radijo eteryje pokalbį pratęsti.
Dalinuosi tiek abiejų knygų, tiek gerbiamo Diniaus laidos, tiek Rowling pasisakymo ir leiboristų pažadų nuorodomis. Visada turėkime galvoje, kad socdemai yra pagrindiniai šio blogio skleidėjai Europoje. Tai, kad nudegė eksperimentuodami su Palucku ir dabar atsitraukė nuo tokių temų, tėra labai laikina.