Miškelyje prie Strėvos piliakalnio barsukų pėdsakų kartu su mokiniais ir kitais smalsuoliais dairosi Aukštadvario regioninio parko kultūrologė arba kitaip ragana Rita.
Ten barsukas miškininkų matytas ne kartą, tačiau šiandien, minint Pusiaužiemio šventę, arba kitaip dar Kumeliuko krikštynas bei kirmėlinę, barsuko – nė kvapo. O jeigu jis ir išlindo iš savo migio – tokios olos, kurią padedami Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Sigito Mikėno aptikome prie Pabradės, veikiausiai išpranašavo greitą žiemos pabaigą. Mat senovėje barsukas vadintas miško orų žinovu.
„Jeigu va apsiniaukę, va, kaip šiandien, tai barsukas, vistiek jis prabunda, ir jis išlenda iš savo namelio, saulės nėra, jis nieko nepersigąsta, jis pasivaikšto, pasivaikšto ir nelabai jam miegas rūpi, nes jis jau išbudęs, tai rokuoja, kad žiema nebus ilga“, – sako kultūrologė Rita Balsevičiūtė.
O jeigu būtų saulėta, barsukas išsigąstų savo šešėlio ir atgal į savo migį grįžtų – tai reikštų dar ilgą žiemos tąsą. Bent jau taip sako dzūkai. Bet senovėje minėdami pusiaužiemį žmonės nebuvo vieningi šiuo klausimu.
„Suvalkiečiai, zanemunsčkiais mes kaimynus vadinam, tai jie sako, kad barsukas saulėtą dieną pasivaikšto įlenda urvelin, dar pamiega, bet jau neilgai. Tai reiškia žiema neilga bus, o jeigu apsiniaukę, tai ilga“, – pasakoja R. Balsevičiūtė.
Miškininkai sako, kad barsukas – retai matomas gyvūnas.
„Jis taip paprastai neišlenda, ir aktyvus jis tik tamsiu paros metu. Arba į vakarą, kai apniukus diena“, – aiškina Aukštadvario girinininko pavaduotojas Darius Uscila.
O pabunda iš gilaus žiemos miego ir jau nesigula atgal barsukas tik kovą. Senovėje orus žmonės spėdavo stebėdami ne tik barsuką, bet ir lokį. Dabar gelbėja tik barsukas ar Kauno zoologijos sode gyvenantis meškėnas.
Kad ir kaip ten būtų, pusiaužiemis nuo seno – ypatinga diena. Žmonės ne tik stebėjo miško gyventojų elgesį, bet ir švęsdavo iš peties. Pirmiausia miško gyventojams palikdavo vaišių.
Senovės lietuviams, ši diena reikšdavo ir naujųjų metų pradžią.
„O gaspadorius dar išeidavo laukan ir pabaladodavo aviliuosna, kad bitukės neišmirtų, kad jau žinotų, kad pavasaris, papurtydavo obelis, katros jau senos. Tai jos atsigauna, ir tiek daug atveda vaisių“, – sako R. Balsevičiūtė.
Kol vyresni gamtą žadindavo, jaunimas žaisdavo. Štai ir šiandien šventės proga Aukštadvario regioniniame parke ir vaikams ir suaugusiems surengta viktorina – kas daugiau žino apie pusiaužiemį.
O netekėjusios merginos raganaudavo – gamindavo skanukus – aguonų, kanapių, ir žirnių miltų rutuliukus, paskanintus medumi. Jie esą padėdavo lengviau prisivilioti patikusį vaikiną.
Žaidimai žaidimais, bet svarbu nepamiršti, kad pavasaris tikrai ne už kalnų. Nes diena nuo Kalėdų pailgėjo per avinuko šuolį – visa valanda ir septyniomis minutėmis.
