Ukrainos karo apžvalgininkas Oleksijus Arestovyčius viename iš interviu pripažino, kad su vaikais namie kalbasi rusiškai, nors ir akcentavo, kad leidžia juos į ukrainiečių mokyklą. V. Zelenskis taip pat daugelį metų dirbo Rusijoje renginių vedėju ir aktoriumi, užaugo kalbėdamas rusų kalba.
tv3.lt žurnalistai Martynas Žilionis ir Andrius Jakimčuk aptaria rusų kalbos perspektyvas tiek Ukrainoje, tiek ir Lietuvoje.
„Labai staigiai yra „praskaidrėjama“, kuomet atskrenda raketos. Kada tau yra primetama tai, kaip tu turi jaustis rusu. Jiems nėra duodamas pasirinkimas, koks tu gali būti rusas – tu turi būti kitoks rusas, negu pats save supranti“, – Ukrainos rusų ir rusakalbių dabartinę situaciją nupasakojo A. Jakimčuk.
„Ne kiekvienas rusakalbis – rusas“, – akcentavo „Meduza“ praėjusių metų pradžioje kalbintas rusakalbis žurnalistas iš Mariupolio, pareiškęs, kad jei „Putinui nuo to palengvės“, jis gali ir ukrainietiškai kalbėti. Tokiu atveju gal „nereikės nieko vaduoti“.
Karo metu Ukrainoje rusų kalbos klausimas išlieka opus. Tačiau visuomenė, skirtingai negu vaizduojama Rusijos propagandoje, nepasiduoda provokacijoms – rusakalbiai nesusiduria net ir dabar su didesnėmis problemomis šalyje.
Vienas iš pavyzdžių – Charkivo miestas, kurį Rusijos pajėgos bandė užimti praėjusį pavasarį ir iki šiol nuolat apšaudo raketomis. Šiame milijoniniame mieste didžioji dalis gyventojų save laiko rusakalbiais. Tiesa, vyksta masinis pačių rusakalbių atsisakymas bendrauti savo gimtąja kalba, vietoje to pasirenkant ukrainiečių.
Charkivo srities rusakalbiai politikai, kad tik nereiktų sietis su agresorės kalba, netgi paskelbė bendraujantys „slobožanščina“ arba „Charkivo kalba“. Ta pačia rusų kalba, tačiau „kitokia“. Ukrainiečių filologai išsyk pasakė, kad tai tėra politinės deklaracijos, tokios kalbos nėra – politikai bando tiesiog išsisukti.
Rusijoje dėl ukrainiečių kalbos taip pat kyla komiškų situacijų. Pavyzdžiui, vienoje televizijos laidoje ukrainiečių kalba buvo atlikta daina, o paklausus, o kas čia per kalba, buvo įvardintas pasienio su Ukraina regionas.
Rusų režisierius Timofėjus Kuliabinas, karo metu pabėgęs į Europą, skambiai pareiškė, kad vienintelė šalis, kur yra engiama rusų kultūra, yra pati Rusija. Ir iš tiesų, V. Putinas pats asmeniškai labai mėgsta akcentuoti, kaip Europoje yra atsisakoma Prokofjevo ar Dostojevskio, tačiau realiai pačioje Rusijoje yra ištrinami iš viešosios erdvės visi prieš karą pasisakę atlikėjai ar kiti kultūros veikėjai.
Rusų kūrybos klasikos atsisakymo atvejai Europoje viso karo laikotarpio metu buvo pavienės asmeninės teatrų vadovų iniciatyvos, dažnai netgi laikinos.
A. Jakimčuk teigimu, Lietuvai žiūrint į ateitį ir atsižvelgiant į pastarųjų dešimtmečių tendencijas, būtinybės skatinti rusų kalbos vartojimą nebėra. Lietuvos tautiečių ryšiai nusidriekė į Vakarus, o ryšiai su Rusija natūraliai trūkinėja ir pamažu tampa istoriniu reliktu.
Daugiau apie tai – vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Visą tinklalaidę „Sukasi pasaulis“ žiūrėkite čia:
Kalbėjomės apie:
00:00 Intro
01:03 Sankcijos Rusijai: kas veikia ir kas neveikia
21:49 Ką daryti su rusų kalba?
50:16 Kuo susijusi korupcija su žemės drebėjimo aukomis?
Tinklalaidę galite žiūrėti ir TV3 televizijos „YouTube“: