Visgi pačią pirmą dieną atvykėliai vaikai į klases rinkosi puikiai nusiteikę ir, regis, su mokytojais rado bendrą kalbą. Tiesa, tokiam darbui rasti pačių pedagogų buvo iššūkis, už sudėtingą darbą jie gaus ir gerokai didesnes algas. Bent vieną lietuvišką žodį neteisėtų migrantų atžalos jau tikrai išmokusios.
Vilniuje, Naujininkuose, įkurdintų sienos pažeidėjų vaikai, pasak pedagogų, į klasę iš pat ryto subėgo punktualiai, nė vienas iš 17 nepramiegojo ir suoluose netinginiauja. Visgi pamokos Naujininkuose bei Ruklos ir Pabradės migrantų centruose gerokai kitokios nei įprastose klasėse. Iš Irako, Sirijos ir kitų tolimų valstybių atvykę vaikai lietuviškai nekalba, tad kol kas ir mokysis tik mūsų kalbos. Ir šešiamečiai, ir paaugliai pradeda nuo to paties.
„Yra gestų kalba, yra akių kalba, vaikai labai greitai pajaučia mokytoją“, – sako mokytoja Diana Dubnovienė.
„Ši metodika pasiteisina, ji patikrinta, nes maždaug po pusmečio mokiniai pradeda kalbėti lietuviškai. Sakiniais“, – antrina Vilniaus lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas.
Mokytojos tikina, kad pirmasis mokslų blynas neprisvilo. „Tikrai esu pakylėta ir įkvėpta, nes vaikai atėjo su šypsenom, labai noriai“, – teigia D. Duvnovienė.
Iš viso Vilniuje, Rukloje ir Pabradėje lietuvių kalbos mokysis 15 grupių – 200 vaikų, kuriems nuo šešerių iki 18-os metų. Jie bus suskirstyti pagal amžių. Neteisėtų migrantų vaikų mokslus organizuojančių Vilniaus lietuvių namų vadovas svarsto, kad vaikų sėkmė priklausys nuo tėvų požiūrio. O tėvai į Vakarus traukė ne tam, kad šaknis leistų Lietuvoje.
„Aš nežinau, kaip sėkmingai mokinių tėvai pažiūrės į mokymą. Nuo jų tėvų priklausys, kaip jie lankys ir kaip jie mokysis. Jei tikėtume, kad jie visi pasiruošę toliau į Europą traukti, tai jiems kaip ir nereikalinga“, – aiškina G. Rudzinskas.
„Ugdymas yra privalomas nuo 6 iki 16 m. Matom, kad jie noriai, su entuziazmu eina į pamokas, tai tikėkimės, nepasieksim, kad raštelius reikėtų nešti“, – kalba migrantų mokymo koordinatorė Greta Botyriūtė-Skiotienė.
Iššūkiu Gintautas Rudzinskas vadina ir pačių pedagogų paieškas. Su kiekviena mokinių grupe dirbs po vieną ar kelis mokytojus, iš viso – maždaug 40 pedagogų, kuriems Vilniaus lietuvių namai organizavo 40-ies valandų kursus. Dalis mokytojų jau ilgus metus tokiais pat metodais ugdė į Lietuvą legaliais būdais persikeliančių užsieniečių atžalas, tad patirties turi. Kai kuriems tai bus papildomas darbas, tačiau visi neteisėtų migrantų vaikų mokytojai gaus didesnes algas nei už įprastą darbą klasėse.
„Už tikrai sudėtingesnes darbo sąlygas jiems šalia pagrindinio krūvio mokamas 45 proc. priedas“, – tikina G. Rudzinskas.
Tik lietuvių kalbos šie vaikai mokysis bent pusmetį. Vėliau, jei su tėvais gyvens vis dar mūsų šalyje, jie susipažins ir su Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo pradmenimis.
„Tikrai nežinome, kiek jų pasiliks, bet tokie mūsų ir teisės aktai, kad pirmiausia pradedame mokyti lietuvių kalbos, tik vėliau, kitais metais, galėtų būti ir kitų dalykų pamokos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Na, o patys imliausi žodžių pramoko dar iki savotiškos Rugsėjo pirmosios. „Kai kurie atėjo ir paklausė: „Kaip sekasi“? Buvo malonus akcentas“, – džiaugiasi D. Dubnovienė.
Neteisėtų migrantų vaikų klasių ateityje dar daugės, nes žmonės vis dar perkeliami iš laikinų apgyvendinimo vietų į pabėgėlių centrus. Iš visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų, vaikų yra net ketvirtadalis – apie tūkstantį. Tiesa, ikimokyklinio amžiaus vaikams jokio ugdymo Lietuva organizuoti neketina. Lietuvių kalbos mokytis pradėjo ir Raseiniuose apgyvendinti lietuviams kariams talkinusių afganistaniečių vaikai.
