Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje koronavirusas pražudė 28-nis sveikatos priežiūros specialistus. O štai Europoje stringant vakcinų tiekimui sveikatos apsaugos ministerija skelbia skiepijimo grafiką – masiškai gyventojai bus vakcinuojami tik liepą. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė – netrukus tokį planą ministerijai teks koreguoti.
Koronavirusas pasiglemžia vis daugiau gydytojų gyvybių. Klaipėdos medikų bendruomenė neatsigauna po vakarykštės žinios apie keturių jų kolegų gydytojų mirtis. Po ilgos ir atkaklios kovos su koronavirusu mirė Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas kardiologas Vytautas Vasiliauskas.
Jam buvo 63-eji. Nors iš pradžių vyras jautė itin lengvus koronaviruso simptomus, po kurio laiko liga smogė visu smarkumu. Mediko kolegos apgailestauja, kad gydytojas taip ir nesulaukė skiepo kuris jį būtų išgelbėjęs.
„Liko ta savaitė iki skiepo gavimo pirmo ir taip atsitiko, susiklostė situacija, kad nesulaukė. Be galo geras, empatiškas, kolektyvo siela, mylimas pacientų, ligonių ir kolektyvo. Tik gerus žodžius galiu apie jį pasakyti. Ir mums labai jo trūksta“, – sako Jūrininkų ligoninės kardiologė Rūta Raugelienė.
Covid-19 pražudė ir tris Respublikinės Klaipėdos ligoninės darbuotojus. Mirė slaugytojos Sigita Januškienė ir Irena Kontrimienė, pagalbinis darbuotojas – Viačeslavas Cepajevas.
Po ilgo ir nesėkmingo gydymo šiandien Panevėžyje mirė ilgametis Krekenavos ambulatorijos bendrosios praktikos gydytojas Ignas Mėlynis. Pasak epidemiologės Daivos Razmuvienės, medikai gelbėdami koronavirusu sergančius žmones, dažnai patys tampa šio klastingo viruso aukomis.
„Kadangi medikai dažnai susiduria su sunkiais ligoniais, aišku, tas dozės kiekis gaunamas iš sunkaus ligonio yra didelis ir tas dažnas kontaktavimas su sunkiais ligoniais, budrumo praradimas, aišku, sąlygoja didesnes mirtis“, – pasakoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Iš viso nuo koronaviruso pandemijos pradžios Lietuvoje jau mirė 28 sveikatos priežiūros specialistai. Jų amžiaus vidurkis siekia 63 metus. O dešimtyje apskričių registruota bent po vieną mediko mirtį – daugiausia medikų per pandemiją mirė Kaune – 6, taip pat po 5 Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.
O spaudžiama Prezidentūros sveikatos apsaugos ministerija paskubomis pateikė vakcinacijos planą. Tiesa, kol kas jisai yra netikslus, mat skiepų grafikas suplanuotas tik pagal dviejų gamintojų ,,BioNTech“ ir „Pfizer“ bei ,,Moderna“ tiekiamų vakcinų kiekį, kuris dar iki šiol išlieka chaotiškas.
Į skiepų planą neįskaičiuotos britų kompanijos ,,AstraZeneca“ vakcinos, kurių Lietuva vasario mėnesį turėtų gauti apie 100 tūkstančių. O pagal preliminarų ministerijos skiepų planą masiškai vakcinuoti gyventojus Lietuva pradės tik liepą. Iki tol per sausį ir vasarį dviem dozėm ketinama baigti skiepyti medikus, didžiausios rizikos pacientus, savanorius, mobiliųjų punktų darbuotojus, slaugos, palaikomojo gydymo gyventojus, socialinių paslaugų įstaigų darbuotojus. Prezidentas, Nausėda išvydęs skiepų planą, neslepia nuostabos.
„Nors visa Europa ketina tai padaryti iki vasaros, Lietuva ketintų padaryti per ilgesnį laikotarpį. Jei vakcinos turėsime pakankamai, mes neturėsime nei vienos galimybės atsiprašyti žmonių, kodėl paskiepijome mažiau nei turėjome vakcinos“, – teigia Prezidentas Gitanas Nausėda.
Sveikatos apsaugos ministerijos ir prezidento skiepų plano vizijos akivaizdžiai nesutampa. Ministerija atšauna – pagal dabartinius gamintojų pateikiamus vakcinų pristatymo grafikus ir kiekius iki vasaros paskiepyti 70 procentų gyventojų, taip kaip viliasi Nausėda, šansų nėra. Iki šiol Lietuva yra gavusi daugiau kaip 108 tūkstančius vakcinos dozių, o šių kiekių neužtenka plėsti skiepų apimtis.
„Mūsų šitas grafikas yra skelbiamas yra pagal tai, kokią mes šiandien turime informaciją iš patvirtintų gamintojų tiekėjų pagal jų teikiamus grafikus. Mes tikrai labai tikimės, kad tiek „AstraZeneca“, tik „Johnson and Johnson“ vakcina bus patvirtinta ir tas grafikas pildysis naujomis vakcinomis ir jisai spartės“, – kalbėjo viceministrė Živilė Simonaitytė.
Tiesa, pagal sveikatos apsaugos ministerijos atnaujintą prioritetų sąrašą vasarį pasiskiepyti nuo Covid-19 galės ir švietimo įstaigų darbuotojai, kurie turi tiesioginį kontaktą su mokiniais. Taip pat ir senjorai vyresni nei 80 metų. O nuo kovo pabaigos pirmojo skiepo galėtų tikėtis asmenys, kurie yra vyresni nei 75 metų amžiaus.
Prezidentas tikina, kad šį planą ministerijai jau netrukus teks koreguoti, kai Europos vaistų agentūra patvirtins ne tik „Astra Zeneca“, bet ir „Johnson and Johnson“ kompanijos vakciną.
„Mes turime pasiruošti ne šitam ritmiškam gamykliniam detalių štampavimui, o turime pasiruošti greitėjančiam akseleruojančiam procesui, nes tai tikrai nesunkiai galima prognozuoti. Galima 100 procentų prognozuoti, kad kiekvieną mėnesį vakcinos turėsime vis daugiau“, – sako G. Nausėda.
O jau vasarį nuo koronaviruso bus skiepijami ir onkologiniai pacientai, kurie šiuo metu gydosi ar jau yra ką tik pabaigę gydymo kursą.
„Mes čia kalbame apie tą grupę žmonių, kuriems šiuo metu vis dar taikomas aktyvus onkologinis gydymas arba kuriems nuo gydymo yra praėjęs pakankamai mažas laikas, tai tikrai kalbame ne apie visus pacientus, o apie tuos, kuriems yra didžiausia rizika, užsikrėtus koronavirusu“, – pasakoja Ž. Simonaitytė
Pagal ministro įsakymą žmonės, kuriems buvo nustatytas koronavirusas, skiepytis galės nuo diagnozės dienos praėjus trims mėnesiams. Jei Covid-19 nustatyta nebuvo, bet tyrimas rodo antikūnus, toks asmuo galės skiepytis praėjus 60 dienų nuo antikūnų tyrimo rezultato dienos.
