Kol Lietuva laukia sprendimo dėl šios vakcinos, į namus pas sunkius ligonius jau vyksta mobilios komandos ir skiepija nuo koronaviruso. O Klaipėdoje medikai aiškinasi, kodėl po skiepo „Moderna" antradienį mirė 78 metų senjoras.
Senjorai ir toliau laukia skiepo Klaipėdos miesto poliklinikoje – vakcinuojami 65 metų ir vyresnio amžiaus pensininkai. Tiesa, dar antradienį šioje poliklinikoje po antro „Moderna“ skiepo mirė 78 metų senjoras. Pasak Klaipėdos miesto poliklinikos vadovės, vyriškis po skiepo dar palaukė 15 minučių ir vos tik atsistojęs sukniubo.
„Jokių nusiskundimų jisai mums nepasakė, užpildė visas formas, anketas, buvo atliktas skiepas, sėdėjo, kiek priklauso, apie 15-20 minučių ir išeidamas apsirengė, ir jam pasidarė silpna. Skubiai iškviesta greitoji pagalba, atlikta reanimacija“, – sako Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė.
Į polikliniką staigiai atvykusi greitosios pagalbos brigada vyriškį rado be sąmonės ir nekvėpuojantį, jį medikai gaivino dar ilgą laiką, tačiau išgelbėti senjoro gyvybės nepavyko.
„Išvyko brigada greitai, žmogus staiga neteko sąmonės. Nuvykę rado pagyvenusio amžiaus žmogų klinikinėje mirtyje. Gaivino apie valandą laiko“, – pasakoja Klaipėdos greitosios pagalbos stoties atstovė Nijolė Dambrauskienė.
Pasak Klaipėdos miesto poliklinikos vadovės, vyriškis prieš 15 metų turėjo insultą, lankėsi poliklinikoje dėl traumų, tačiau pas šeimos gydytoją pastaruoju metu nebuvo kreipęsis. Senjoro mirtis su skiepu kol kas nesiejama.
„Mirties priežasties nustatyti negalime, bus atliekamas tyrimas. Bet pagal klinikinius duomenis, nei tromboembolijos komplikacijos, nei anafilaksijos reakcijos įtarti negalime“, – teigia L. Venckienė.
Chaosas dėl „Johnson & Johnson“
O chaosas dėl „Johnson & Johnson“ skiepų įgauna pagreitį visoje Europoje. Į Lietuvą dar vakar pristatyta beveik 5 tūkstančiai dozių ,,Janssen“ vakcinos, tačiau kol kas ši guli sandėlyje, mat jos naudoti kolkas neleidžia vakcinos gamintojas.
„Tiesiog mes turime paties gamintojo prašymą saugoti tą pirmąją siuntą centriniame sandėlyje. Gamintojas ruošiasi informuoti apie savo sprendimus. Mes sprendimų ar planų nevakcinuoti šia vakcina neturėjome“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Sumaištis dėl šios vakcinos kilo dar vakar, kai Jungtinės Amerikos Valstijos laikinai sustabdė skiepijimą „Janssen“ vakcina. Kol kas tiriamas ryšys tarp skiepų ir retų kraujo krešulių susidarymo. Jungtinėse Amerikos Valstijose paskiepijus 7 milijonus gyventojų šešioms 18-48 metų moterims kraujo krešuliai susidarė per dvi savaites po vakcinacijos.
O tai yra mažiau nei vienas atvejis milijonui žmonių. Tiesa, viena moteris mirė, o kita hospitalizuota sunkios būklės. Europos vaistų agentūra jau buvo anksčiau paskelbusi, kad kraujo krešuliai gali būti labai retas į „Johnson & Johnson“ panašios ,,AstraZeneca“ vakcinos šalutinis poveikis.
„Tai yra tą pačią platformą naudojančios vakcinos, adenovirusinių vektorių. Tiek, kad ,,Janssen“ naudoja žmogaus vieną iš adenvirusų, o ,,AstraZeneca“ šimpanzių adenoviruso vektorių. Tai yra atskiras itin retai galintis pasireikšti sindromas ir jisai gali būti susijęs su adenovirusiniu vektoriumi“, – sako onkoimunologas Marius Strioga.
Anksčiau „Jansen“ vakcina svarstyta skiepyti sunkiai judančius, ligotus žmones, kurie daugiausia būna namuose. Tačiau jau dabar mobilios komandos į namus pas ligonius vyksta su kitomis vakcinomis. Naujojoje Akmenėje į namus atvykusi mobili komanda skiepija sudėtingus ligonius ,,Pfizer“ vakcina. Skiepą nuo COVID-19 gavo ir sunkiai aplinkoje besiorientuojanti Aldona.
„Labai nekoordinuoja savo veiksmų, sunku jai užlipti laiptais, pasiruošia kasdien į keliones, susikrauna daiktus, serga Alzhaimerio liga“, – pasakoja senjoras Jonas.
Senjorė antrą skiepo dozę gaus ne anksčiau kaip po 21 dienos. Tiesa, dar vakar Vyriausybė tarėsi su ekspertais, kiek galima prailgtini terminą tarp pirmos ir antros „Pfizer“ skiepo dozės. Sveikatos apsaugos ministro Dulkio teigimu, leidus antra skiepo doze vakcinuoti gyventojus po 8 savaičių, galima bus paskiepyti reikšmingai didesnę dalį žmonių.
„Jeigu įsivaizduotume, kad galėtume naudoti 8 savaičių periodą, tai iki liepos galėtume suvakcinuoti 1,5 milijono žmonių tokiu atveju“, – teigia A. Dulkys.
„Tikslas buvo toks, kad pasirenkant saugų laiko tarpą per kuo greitesnį laiką paskiepyti bent viena doze ir sukurti apsaugą didesnei daliai populiacijos“, – kalbėjo M. Strioga.
Kol kas sprendimas dėl laiko tarpo ilginimo tarp pirmos ir antros „Pfizer“ vakcinos dozės nėra priimtas, ministerija ketina tartis su ekspertais ir teisininkais. Tiesa, ministras Dulkys dar šiandien pasisakė ir apie ,,Vaxzevria“ vakciną, jis patikino, kad antra „AstraZeneca“ doze žmones būtų galima skiepyti anksčiau nei po 12 savaičių kaip tai yra daroma dabar. Ir tam tikrais atvejais antrą dozę skirti praėjus keturioms savaitėms.
