Pernai tokius eksponatus susirinkę policininkai juos sugrąžins tik į ginklams tinkamas apsaugos sąlygas galinčius sukurti muziejus. O mažesnių miestelių įstaigos pinigų tokioms specialioms sąlygoms sukurti neturi. Mat reikia ne tik metalinių seifų, signalizacijos, bet ir apsaugos daviklių.
Kretingos muziejuje ekspozicijoje apie pokario pasipriešinimą iš nuotraukų ryžtingai žvelgia mūsų šalies partizanai. Dažnas pozuoja ir su ginklu, kuriuo naikino bolševikus. Tačiau, panašu, kad susipažinti, kokiais šautuvais partizanai tirpdė okupantų ordas, mažesnių šalies muziejų lankytojai galės tik tyrinėdami šias nuotraukas. Remdamiesi nauju įstatymu pernai policininkai įvedė planą „Skydas“, atvyko „Aro“ pareigūnai ir muziejinius ginklus konfiskavo.
„Su „Aru“ ir išėmė mums. Nu žinot, visada mūsų gyvenime būna pertekliniai dalykai“, – sako Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.
Europos Sąjungos valdininkų pavedimu, pareigūnai turėjo įsitikint ar dešimtis, o kartais net šimtą metų skaičiuojantys eksponatai tikrai nešaudo, o be sprogdiklių demonstruojamos granatos nesprogs. Net ikiteisminiai tyrimai prieš muziejaus vadovus buvo pradėti ir šiems grėsė penkeri metai kalėjimo. Iš viso patikrinti 502 muziejai.
„2017 metais, priėmus direktyvą. Europos sąjungos direktyvą, buvo nuspręsta, kad net ir tokie ginklai, kurie yra perdirbti į visiškai netinkamus naudoti ginklus, vis dėlto, dar kelia pavojų, yra kažkokių tai rizikų, yra dar kažkokių pavojų, kad gali būti atkurti į tikrus ginklus. Jie buvo priskirti pagal ES direktyvą C kategoriijai ir buvo pereinamasis laikotarpis, per kurį tuos ginklus reikėjo užregistruoti“, – teigia Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala.
Tačiau dabar nors tyrimai ir nutraukti, ne visi eksponatai grįžta į muziejus. Mat įstaigos už savas lėšas turi senus ginklus deaktyvuoti, kitaip sakant, specialiai profesionalus ginklininkas juos privalo sugadinti taip, jog tikrai negalėtų šaudyti ar sprogti. Maža to, muziejai privalo ginklams įrengti ypatingas saugojimo sąlygas.
„Mums reikia įrengti apsaugos antrą ruožą apsauginės signalizacijos. Reikia nusipirkti papildomai seifų metalinių. Mes saugyklų neturim, tad įsirengti saugyklas su visais reikalavimais. Visą kitą. Kiekvienoj vitrinoj reikia įdiegti apsaugos daviklius, signalizaciją ir taip toliau“, – kalba V. Kanapkienė.
Visa tai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, o tokių lėšų mažesnių miestelių muziejai tiesiog neturi. Tad 880 ginklų teko deaktyvuoti ir tik 209 ginklus muziejai užregitravo kaip tikrus, jų neliesdami, tačiau sukurdami visapusę apsaugą.
„Jei, sakykim, 10 vienetų ginklų deaktyvavimas kainuoja apie 1000 eurų. O mums 85 reikėtų. Tai įsivaizduokit. O plius dar apsauginės signalizacijos įvedimas, sutvarkymas. Aišku, kad kainuotų“, – teigia V. Kanapkienė.
Tad įstaigos priverstos arba eksponatus sunaikinti, arba perduoti turtingesniems muziejams. Vien iš Kretingos muziejaus policija paėmė per šimtą ginklų. Į muziejų grįš vos daugiau nei dešimt. Kiti bus eksponuojami Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. Šalia 4000 kitų.
„Reikėtų paminėti, kad Vytauto Didžiojo muziejus yra Krašto apsaugos ministerijai priklausanti įstaiga ir saugo ginklus pagal atitinkamus reikalavimus ir mūsų ginklus saugo profesionalus karys – ginklininkas“, – sako Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė.
Vis tik, karo muziejaus atstovai sako, kad iš kitų muziejų gautų ginklų neužrakins saugyklose visam laikui. Buvusius savo eksponatus regionų muziejai susigrąžinti galės rengdami temines ekspozicijas. Tiesa, tik trumpam ir vėlgi, jei sukurs tinkamas sąlygas.
„Teoriškai gali būti skolinami, jei tam numatytos tinkamos sąlygos. Vėlgi, ne kiekvienas muziejus gali sau leisti turėti saugomas patalpas ir atitinkančias vėlgi tuos reikalavimus, kad saugoti tuos ginklus. Tai ekspozicijai irgi yra keliami tie reikalavimai“, – aiškina Vytauto Didžiojo karo muziejaus ginklų ekspertas Povilas Butkevičius.
Tačiau yra tokių ginklų, kurie į karo muziejaus saugyklas niekaip netilps. Ir čia prieita beveik iki absurdo. Deaktyvacijos neišvengė ir metalo krūva, kadaise buvusi tanku. Pragręžtas ir užkimštas vamzdis, sugadinta spyna. Kad netyčia kas nors iš jo neišautų.
Kone šaknis suleidusio, tuščiavidurio, šalia Orvidų sodybos-muziejaus stovinčio rusiško metalo laužo nukenksminimą privalėjo apmokėti Kretingos savivaldybė.
„Labai jautri tema iš tikrųjų. Savivaldai tai kainavo 2500 eurų. Kuriozinė situacija. Mes privalėjome tai atlikti, nes tai buvo policijos reikalavimas. Ir jei mes to būtume nedarę, mes būtume privalėję, kaip paklusnūs Lietuvos piliečiai, mokėti baudas“, – paskaoja Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Anot mero, tą pustrečio tūkstančio euro vietoj tanko badymo būtų tikrai panaudoję tikslingiau. Tarkim nupirkę nepasiturinčių žmonių valgyklai maisto.
