Vilnietė Aistė jau trejus metus lankosi pas psichologą. Psichikos ligą turinti mergina sako, kad dėl pandemijos ji jaučia padidėjusį nerimą bei stresą dėl savo ir artimųjų sveikatos, vis įvedamų karantinų. Tačiau kaip pagrindinę depresijos priežastį Aistė įvardija gyvo bendravimo trūkumą.
„Depresiškumas yra padidėjęs ne tik mano, bet ir tarp mano pažįstamų. Ir tas depresiškumas, ir tos visos mintys yra padidėjusios būtent dėl to socialinio kontakto trūkumo, nes susiskambinti Skype‘u ar Facebook‘u vis tiek yra na ne tas pats“, – sako „Diagnozė: jautrumas“ pirmininkė Aistė Bužinskaitė.
Mergina sako, jog anksčiau patekti pas psichologą ar psichiatrą galėdavo po poros savaičių, o dabar šių paslaugų poreikis yra tiek išaugęs, jog vizito pas gydytoją gali tekti palaukti ilgiau nei mėnesį.
„Laikas, per kurį užsiregistruoji pas specialistą, ypač poliklinikose, jeigu ne privačiai kur nors, nes privačiai, deja, ne visi turi galimybių, ne visi turi finansų registruotis privačiai, tai taip, tikrai yra padidėjęs“, – pasakoja A. Bužinskaitė.
Pasak psichologų, tamsusis metų laikas ir pandemija sukuria tobulas sąlygas vystytis įvairiems psichikos sveikatos sutrikimams. Žmones ypač kamuoja nesaugumo jausmas bei nerimas dėl savo finansinės padėties ar sveikatos. Ieškantys pagalbos už vieną privačią psichologo konsultaciją pasiryžę sumokėti 50-60 eurų. Tiesa, šiuo metu rasti laisvą specialistą – tikras iššūkis.
„Kuomet reikia rekomenduoti kažkam tai terapeutą, tai nėra paprasta vien dėl to, kad ir kolegų užimtumas yra toks didelis, kad nelabai aišku, kur nusiųsti žmogų, nes ir tas užimtas, ir tas užimtas, ir tas užimtas. Kai tiesiog na tikrai tas tarsi ore jaučiasi, kad labai sunku atrasti specialistą“, – teigia Depresijos gydymo centro vadovė Aušra Mockuvienė.
Vilniaus Centro poliklinikos duomenimis, psichikos sveikatos centre šį rudenį apsilankė dvigubai daugiau žmonių: pernai spalio mėnesį pas psichiatrą užregistruoti 1435 pacientai, šiemet jau 2580. Norintieji patekti pas specialistus skundžiasi, kad niekaip negali prisiskambinti į registratūrą, tad dalį skambučių tenka peradresuoti net socialiniams darbuotojams.
Šeškinės poliklinikos atstovai priduria, jog tai tyla prieš audrą – praeito karantino patirtis rodo, jog norintys patekti pas specialistus užplūs ir dabartiniam karantinui pasibaigus. Juolab, kad žmonių, kenčiančių nuo nerimo, padvigubėjo.
„Jeigu yra studijos, rodo, kad tai buvo kažkur tai 20 procentų besiskundžiančių pacientų mūsų turėjo nerimą, tai dabar turi 40, 50“, – kalbėjo Šeškinės poliklinikos gydytojas psichiatras Viktoras Valantiejus.
Na, o tiems, kuriems pas psichiatrą ar psichologą patekti nepavyksta, lietuvių kūrėjai sukūrė programėlę telefone, kuri neišeinant iš namų leidžia stebėti ir stirprinti savo emocinę būklę.
„Sukūrėm tokį emocinį sporto klubą telefone, kur kiekvienas gali identifikuoti savo emocinę būseną, gali pasinaudoti kvėpavimo pratimais, bendruomenės kambariuose kalbėtis apie savo emocinį gerbūvį, ir taip pat rezervuoti laiką individualiai konsultacijai su psichologu“, – sako „Mindletic“ įkūrėja Ieva Vaitkevičiūtė.
Ši programėlė – pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Nors programėles atsisiuntimas nemokamas, už specialisto konsultacijas prašoma pinigų. Išskyrus Vilniaus, Utenos ir Klaipėdos savivaldybių gyventojus, kurie užsiregistravę gali gauti ir nemokamų psichologo konsultacijų.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad gyventojai, patiriantys koronaviruso sukeltą stresą, pagalbos gali kreiptis tiek į savo miesto Visuomenės sveikatos biurus, tiek skambindami emocinės pagalbos linija 1809.
