Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams. Tačiau profsąjungos džiaugiasi, kad mokesčių našta mažės uždirbantiems mažiau nei vidutinę algą. Kone milijonui dirbančiųjų ministrė žada iki 80 eurų didesnes algas į rankas, mat ruošiasi didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir minimalią algą.
Nagučius dailina manikiūrininkė Odeta viename iš Panevėžio grožio salonų. Moteris jau dešimtmetį dirba pagal individualios veiklos pažymą ir privalo susimokėti valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo, gyventojų pajamų mokesčius. O kur dar išlaidos darbo įrankiams ir medžiagoms, patalpų nuoma, sako, sau lieka vos pusė iš klienčių gautų pinigų.
„Kokių 50 procentų iš tikro, nes investuoju į darbo kokybę, aparatūrą, lempas, priemones kokybiškas, nesinori siųstis iš Kinijos ir daryti pigiau“, – sako Odeta.
Moteriai pastaruoju metu nerimą kelia vyriausybės dar rengiama mokesčių reforma, kuri ypač nusitaikė į tokius, kaip Odeta, dirbančius individualiai, mat jie moka maždaug dvigubai mažiau mokesčių už samdomus darbuotojus.
„Nori pasmaugti, negalvoja, kad patys kuriam darbo vietas. Vertinu blogai, nori privesti žmones iki to, kad.. šešėlio neištrauks, pradės dirbti kitos meistrės namuose, kabinetukuose, neapsimokės vargti, dirbti ir savo, šeimos gerove remti valstybę“, – tvirtina Odeta.
Sulaukusi daugybės skundų dėl mokesčių reformos, finansų ministrė Gintarė Skaistė jau nešasi pakoreguotą projektą. Jame – korekcijos ir dirbantiems individualiai. Ministrė tvirtina daranti nuolaidas ir žada, esą didesnius mokesčius teks mokėti nebe 25 proc., o vos 15 proc. individualiai dirbančių asmenų, tai yra tiems, kas per metus gaus daugiau kaip 15 tūkst. eurų pajamų. Pirminiame projekte ši riba siekė 10 tūkst. eurų.
Individualiai veiklai ruošdama botagą, ministrė kartu siūlo saldainį samdomiems darbuotojams. 800 tūkstančių dirbančiųjų, gaunančių mažesnes už vidutinę algas, kitąmet turėtų gauti iki 76 eurų į rankas daugiau, mat vyriausybė rengiasi didinti neapmokestinamąjį pajamų lygį ir minimalią algą.
„Toks sprendimas yra žingsnis link vakarietiško mokesčių sistemos modelio, vokiškos gerovės, kai užtikrinamos viešos valstybės paslaugos ir darbo santykių apmokestinimas, ypač mažesnių pajamų gavėjų, yra nedidelis, kad būtų paskatos dirbti ir asmeninė iniciatyva“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tačiau daugybė verslininkų ir toliau ragina vyriausybę mokesčių reformą stabdyti – esą ji didins mokesčių naštą, o korekcijas vadina kosmetinėmis.
„Vyriausybė verslo neišgirdo, visi pakeitimai kosmetiniai, gal viena kita gera mintis, bet fundamentali mintis viena – vyriausybė siūlo kelti mokesčius verslui“, – sako Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Profesinės sąjungos į reformą žvelgia palankiau, pritaria ir individualios veiklos mokesčių didinimui, kad jie priartėtų prie tų, kokius moka samdomi darbuotojai. Profsąjungos taip pat džiaugiasi, kad vyriausybė kitąmet rengiasi 20 proc. padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, dėl ko uždirbantieji iki vidutinės algos, į rankas gaus iki 76 eurų daugiau.
„Jis gerokai šoktels į viršų, turės įtakos ne tik tiems, kas gauna minimalią algą, bet ir vidutinį užmokestį. NPD progresyviai turi įtakos didesniam spektrui atlyginimų“, – kalba profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis visgi vyriausybei priekaištauja, kad ji nesiryžta naikinti mokesčių sistemoje tebesančių daugybės išimčių ir lengvatų. Na, o neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo įtraukimą į mokesčių reformos paketą laiko politiniu žingsniu, kuriuo valdantieji sieks sumažinti pasipriešinimą reformai Seime ir visuomenėje.
„Su tokiu pakeitimu atsiranda daug didesnė visuomenės dalis, suinteresuota mokesčių reforma, kad ji įvyktų. Ankstesnis pasiūlymas buvo toks, kad, girdėjome asmenis, kurie turėtų mokėti didesnius mokesčius, kitiems buvo neįdomu“, – kalba N. Mačiulis.
Mokesčių reforma gresia ne tik didesniais mokesčiais dirbantiems individualiai, joje – ir visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, didesni mokesčiai būsto nuomotojams, ūkininkams.
Tuo tarpu kai samdomas darbuotojas ateina rankas i kišenes susikišęs ir taip išeina. Jam ir atostoginiai ir absoliuciai jokių kitų išlaidų. Jei į tai valdantieji neatsižvelgs, tai aš jiems linkiu patiems kada nors dirbti individualiai