6 tonos pieno bėga į kanalizaciją. Alytaus rajono Jurgiškių kaimo ūkininkai Saulius ir Arūnas neslepia pasipiktinimo, kilusio po gaisro Alytuje. Nuo penktadienio aplink Alytų užterštose teritorijose sustojo prekyba žaliaviniu pienu. Kai Maisto ir veterinarijos tarnyba kelių ūkių piene rado nuodingų medžiagų iki 8 kartų daugiau nei leistina, buvo įvestas specialus draudimas. Tam, kad užterštas žaliavinis pienas nepatektų į rinką, pieno supirkėjams ir pieno perdirbimo įmonėms uždrausta supirkti pieną iš ūkių, esančių gaisro paveiktose zonose. Ūkininkai priversti pieną išpilti.
„Pilame tą pieną į srutas, bet, patikėkit, skaudą širdį, kiek įdėta darbo, triūso ir matyti, kaip po kojomis pienas bėga, čia trūksta žodžių. Mūsų pajamos, taip kaip dirbančio žmogaus, atlyginimas, tai mūsų pajamos yra pienas, o ūkio išlaikymas taip pat reikalauja išlaidų“, – sako ūkininkas Saulius.
„Kodėl aš savo tokį sunkų triūsą turiu išleisti į kanalizaciją, mėšlidę. Nežinodamas jokių pajamų, ar gausiu, ar ne. Aš laukiu iš jūsų pagalbos visų, padėti šitoje situacijoje“, – teigia ūkininkas Arūnas.
Tačiau čia maisto inspektorių veiksmai nesibaigė. Maisto ir veterinarijos tarnyba iš prekybos vietų atšaukė beveik 400 t pieno produktų, kuriuos pagamino tokios bendrovės kaip „Rokiškio sūris“, „Rokiškio pienas“, „Varėnos pienelis“, „Rivona“ ir „Marijampolės pieno konservai.“
Informacija apie taip tarp kai kurių gyventojų pasiejo paniką. Pavyzdžiui, dalis alytiškių nustojo pirkti pieną ir jo produktus:
„Ne. Bijau, bijau.“
„O ko čia baimintis? Ko ten gali nuo tų dūmų būti? Aš nesuprantu to dalyko.“
„Šiandien nepirksim, o rytoj matysim.“
„Kas naudoja, tai… Patys suprantant, kad čia ne juokas.“
Vienas prekybos tinklas pastebėjo, kad po maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo dešimtys žmonių suskubo net grąžinti pieno gaminius atgal į parduotuves. Keisčiausia, kad sprendimas atšaukti produktus buvo priimtas ne dėl to, kad gaminiuose buvo rasta nuodingų medžiagų, o tiesiog šiaip, dėl atsargumo. Esą užterštas žaliavinis pienas tik galėjo buvo panaudotas teoriškai.
„Tų dalelių normos nebuvo viršytos. Aš manau ir patys perdirbėjai, jausdami atsakomybę, tuo labiau, kad mes teikiam produktus ne tik vietinei rinkai, o turim ir platesnį asortimentą. Kinijoje yra žinutės, spaudoje parašytos, kad Lietuvoje yra toks įvykis. Perdirbėjai apsidrausdami ir saugodami savo vardą šituos produktus sutiko išimti iš apyvartos“, – pasakoja ministras Andrius Palionis.
Prekybos tinkai akcentuoja, kad šiuo metu visi lentynose esantys pieno gaminiai yra saugūs. Dėl to baimintis nėra reikalo. Parduotuvėse kabo štai tokie užrašai, kuriuose prašyta, kokius ir kada nusipirktus gaminius reikia grąžinti atgal pardavėjui.
„Kas būtų, jeigu mes svarstytume, jeigu Veterinarijos tarnyba būtų abejinga ir po to paaiškėtų, kad buvo pardavinėjami produktai, kurie buvo kenksmingi žmogaus, gyvybei ir sveikatai. Turėtume čia kitokius klausimus, retoriką ir priekaištus“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Tiek ministrai, tiek pats premjeras skuba raminti verslininkus. Esą kiekvienas iš prekybos dėl gaisro pagrįstai išimtas produktas bus kompensuojamas:
„Pagrįstai patirtą žalą dėl gaisro sukeltų pasekmių svarstysime ir pasiruošę atlyginti. Pagrįstai pagrįstą žalą. Plius nepamirškime, kad ikiteisminis tyrimas vyksta. Tikiuosi, kad bus įvardintos ir institucijos, ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės tokios pasekmės buvo ir bus regresas dėl žalos atlyginimo.“
Naujienų dėl Alytaus gaisro netrūksta ir Seime. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pritarė, kad reikia keisti taisykles, kuriomis remiantis yra skelbiama valstybinė ekstremali situacija. Tam, kad ateityje nereikėtų laukti, kol nelaimės padariniai išplinta mažiausiai po 3-is savivaldybes:
„Tie kriterijai, paskelbti valstybinę ekstremalią situaciją, yra labai sudėtingi ir galbūt reikia palikti galimybę spręsti ir reaguoti į konkrečią situaciją, vertinti konkrečia situaciją. Nesivadovauti vien tik teritorijos išplitimo, trukmės ir pajėgų sutelkimo kriterijais. Mes pateiksime pasiūlymus.“
Idėją palaikė ir premjeras Saulius Skvernelis:
„Gyvenime visų kriterijų neaprašysi ir palikti ekstremalių situacijų. Savivaldos ekstremalių situacijų ir centrinei ekstremalių situacijų komisijai diskrecijos teisę neturėti baigtinio sąrašo kriterijų. Tiesiog jeigu mato, kad aplinkybės ir sąlygos reikalauja tokį sprendimą priimti, nors ir formaliai neatitinka tų kriterijų, kad jie būtų padaryti.“
S. Skvernelis kartu su Tamašuniene taip pat siekia pakeisti civilinės saugos standartus. Esą tiek valstybės, tiek privačioms įmonėms, civilinė sauga neturi būti „šalutinė funkcija“ ir joms būtina įgyvendinti tai, kas numatyta įstatyme: parengti prevencinius planus, atlikti pratybas.
