„Buvo kur kas karščiau nei įsivaizdavau. Baigėsi vanduo, dehidratacija. Ir matau, žuvis kažkokia prie kranto. Palauk, palauk. Trinu akis, galvoju, jau man čia vaidenasi. Aš, kaip žvejys, kaipo buvęs mokslininkas, iš karto atpažinau, kas per žuvis. Bet, sakau, ne, man vaidenasi. Man jau reikia kviesti pagalbą. Bet po to prieinu – ji tikra, viskas ten tvarkoje. Pakėliau ją. Man tai buvo kažkoks stebuklas“, – įspūdžiais dalinasi vilnietis Kęstas Plauška.
Saulė jau leidosi, tad vyras apie radinį informavo atsakingas tarnybas ir patraukė toliau. Temstant niekas kardžuvės nepasiėmė, tad ji liko gulėti iki ryto, o kirai, varnos bei lapės ir kiti gyviai surengė tikrą puotą.
Į paplūdimį atvyko ir Klaipėdos universiteto mokslininkai. Juos taip pat šokiravo ne tik žuvies dydis, bet ir pats faktas – Lietuvos krante guli kardžuvė: „Eik tu sau, čia bus daugiau nei trisdešimt.“
Ir iš tiesų – net išėstais viduriais žuvis sveria kur kas daugiau nei trisdešimt kilogramų. Mokslininkas patvirtino, kad tai tikrai kardžuvė, mat yra ir dvi giminingos rūšys – marlinai bei buržuvės. Kardžuvės iš jų mažiausios, tačiau vis tiek gali užaugti net iki puspenkto metro ilgio, vandenyje išvysto net 100 kilometrų per valandą greitį. Įprastai jos gyvena Atlanto vandenyne. O kas nutiko šiai, mokslininkai išsiplukdė ištirti gaišeną.
„Gal parazitai, gal išsekimas žuvies, nes jos yra prisitaikiusios prie sūraus vandens. Atlanto vandenyno, tarkim, virš 30 promilių, kai pas mus čia yra 6 promilės ir tos tam tikros jūrinės rūšys patiria stresą – jos netenka skysčių, gali būti išsekimas“, – spėja Klaipėdos universiteto mokslininkas Nerijus Nika.
Dar didesnė už šią kardžuvė prie Lietuvos krantų buvo išmesta 2003-iaisiais. Tiesa, karts nuo karto atplaukia mažesnės. Štai prieš trejus metus prie Nemirsetos poilsiautojai taip pat tokią užfiksavo. Vis tik mokslininkai sako, kad tokių egzotinių žuvų prie mūsų krantų tik daugės. „Tai susiję su kintančia aplinka, su šiltėjančiu vandeniu kai kurios rūšys, su druskingumo tam tikrai pokyčiais. Dažniausiai pagrindinė priežastis laikoma klimato kaita“, – teigia N. Nika.
O biologai įspėja – Baltijos jūroje atsiranda naujas, net žmonėms pavojingas plėšrūnas. Tad ragina pastebėjus gyvą kardžuvę prie jos nesiartinti.
„Jai padeda išgyventi tas kardas. Kaip ginklas tam tikras, kuriuo sugeba susirasti ir užmušti grobį. Yra atvejų, net nuotraukų yra kur persmeigta valtis stambios durklažuvės kiaurai žvejų valtis“, – įspėja Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.
Na, o žuvų entuziastai prašo visuomenės aptikus negyvą kardžuvę ar kitokią retą žuvį ne tik ją nusifotografuoti, bet ir pranešti atsakingoms institucijoms, kaip tai padarė Kęstas. „Galime konstatuoti jos faktą, jos pasirodymą Baltijos jūroje. Bet visus žvejus raginu pastebėjus kažkokias invazines žuvis, jums nepažįstamas žuvų rūšis susirasti mus feisbuke „Lietuvos žuvys“, parašyti mums, o mes jau nusiųsim atsakingiems mokslininkams, kurie jau pastudijuos, kodėl tokia žuvis atsirado ir kokia ten žuvis yra“, – sako asociacijos „Lietuvos žuvys“ koordinatorė Monika Kazlauskaitė.
Visus duomenis apie šią kardžuvę Klaipėdos mokslininkai perduos danams. Šioje šalyje veikia institutas, kuris specializuojasi tokios rūšies žuvų tyrimuose.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
