Pedagogai nuogąstauja, kad dirbti su specialiųjų poreikių vaikais per metus jie išmokti nespės, o ir visiems vaikams mokantis kartu nukentės mokymosi rezultatai.
Mokytojo padėjėja specialiųjų poreikių turinčiai mergaitei pamokos metu aiškina ir padeda jai atlikti užduotis. Įvairių poreikių turinčių vaikų Vilniaus Palaimintojo Teofilio gimnazijoje yra kiekvienoje klasėje.
„Per savo praktiką aš turėjau labai gabių. Baigė gimnaziją gal su dviem devintukais, vien dešimtukais su negalia. Netrukdė to pasiekti“, – teigia mokytojo padėjėjas Algimantas Semėnas.
Vienas mokytojo padėjėjas pagalbą teikia 2–3 klasėje besimokantiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams.
„Yra kitos klasės sudėtingiau. Jeigu vaikai turi tą fizinę negalią. Ratukuose sėdi. Tada jau rankų daugiau reikia“, – kalba Algimantas.
Vilniaus Palaimintojo Teofilio Matulionio gimnazija, viena pirmųjų mokyklų Lietuvoje pradėjusių įtraukųjį ugdymą, bendrose klasėse moko įvairių specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Jie sudaro apie šeštadalį visų gimnazijos mokinių. Tiesa, pasitaikė atvejų, kai tėvai prašė specialiųjų poreikių vaiką iš klasės pašalinti, mat jis trukdo mokytis kitiems, bet tokie atvejai, anot gimnazijos direktorės, pavieniai.
„Yra vaikų, kuriems sunku šalia tokių vaikų, kurie yra labai jautrūs, tai jie patys atsitraukia, nes jie tą vaiką specialiųjų ugdymosi poreikių mato kaip ligonį, o taip nėra. Tas vaikas turi labai daug stiprybės ir gebėjimų ir tikrai taip negalim vertinti“, – sako Vilniaus Palaimintojo Teofilio Matulionio gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė.
Tačiau nuo 2024-ųjų metų visos bendrojo ugdymo mokyklos turi būti pasirengusios ir negalės atsisakyti priimti specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Tokiai švietimo įstatymo pataisai pradėsiančiai galioti po kiek daugiau nei metų ir įtraukiamojo ugdymo plėtrai 2023–2029 metais bus skirta per 150 milijonų eurų.
„Tai yra kultūrinis, vertybinis pokytis. Neatvėrus širdžių įtraukiajam ugdymui, galim turėti geriausias priemones, geriausias investicijas, situacija nesikeis, todėl visiems linkiu atverti savo širdis visiems Lietuvos vaikams“, – kalba Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose mokosi 75 tūkstančiai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų. Tai sudaro apie 16 procentų visų vaikų. Bendrosiose klasėse jau mokosi beveik 90 procentų visų specialiuosius poreikius turinčių vaikų. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo, specialiųjų poreikių vaikams mokantis bendrosiose klasėse ir matant bendraamžius didėja jų motyvacija mokytis.
„Gerėja tiek skaitymo, tiek rašymo įgūdžiai. Didesnė dalis vaikų tęsia mokymąsi ir kas, matyt, labai svarbu, kad didesnė dalis tokių vaikų ir įsidarbina vėliau ir sukuria mažesnę naštą valstybei kalbant apie socialines paslaugas. Tai čia tiek svarbu tų vaikų kompetencijų ugdymui stipresniam, tiek jų tolimesniam gyvenimui“, – tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Tad nuo 2024-ųjų keisis ir klasių sudėtis ir jose dirbančių specialistų skaičius.
„Jeigu jau tada klasėje dirba 2–3 specialistai nuolatos, kad tokiose klasėse gali būti iki 3 vaikų turinčius didelius arba labai didelius specialiuose ugdymosi poreikius ir tada dar iki 20 procentų su mažesniais ugdymosi poreikiais“, – aiškina I. Gaižiūnas.
Visgi, pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Specialiųjų pedagogų centro pirmininkės, mokyklos tokiems pokyčiams per metus pasiruošti nespės ir darbas su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais bus labai didelė našta pedagogams, mat švietimo pagalbos specialistas dalyvaus tik kai kuriose pamokose.
„Didžiąją dalį pamokų mokytojas, kuris užtikrins ugdymo procesą, jis bus vienas, o padėjėjas tik tai techninis darbuotojas. Jam net nėra reikalavimo turėti pedagoginio išsilavinimo. Užtenka, kad jis yra baigęs 12 klasių, turi vidurinį išsilavinimą“, – sako Specialiųjų pedagogų centro pirmininkė Dalia Gudienė.
„Negąsdinkime, kad čia dabar vat kitą dieną jau reikia, kaip sakant, ir viskas pasikeis kažkaip. Tai yra nuoseklus procesas ir jis vyksta. Tikrai daug mokyklų jau yra ir daug mokytojų jau yra pasirengę. Mes matome ir didėjančius švietimo pagalbos specialistų skaičius, taigi tikrai mokytojai nebus palikti vieni“, – tvirtina J. Šiugždinienė.
Specialistai sako, kad jie prie sistemos prisitaikys, bet dėl to nukentės sklandus visų vaikų ugdymosi procesas ir jų mokymosi rezultatai.
„O dar būna kiek ateina nediagnozuotų tų specialiųjų poreikių. Ateina labai judrūs vaikai, nesukaupiantys dėmesio. Ateina nekalbantys, beveik nekalbantys. Jie neatsineša tų specialiųjų poreikių. Kol kas jie neatsineša. Ir tai formuojant klasę, trečdalis vaikų, o kai specialiuosius poreikius nustatome vėliau, tai mes perkopsime tą vieną trečdalį ir gali atsitikti, kad ir pusę vaikų bus su specialiais poreikiais“, – sako D. Gudienė.
„Atvažiuos į mokyklas komandos. Čia yra grynai skandinaviškas modelis padėti pritaikyti ir priemones, ir visą ugdymo procesą, taigi tikrai bus daug pagalbos ir tėvams nėra ko baimintis, nes mokosi vieni iš kitų. Žinokit, labai daug mokosi ir vaikai, kurie neturi specialiųjų poreikių. Jie mokosi ir jie tikrai turtėja mokydamiesi kartu su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais“, – teigia J. Šiugždinienė.
Specialiųjų pedagogų centro pirmininkė sako, kad įvairių poreikių turintys vaikai bendrose klasėse turi gauti tiek pagalbos, kiek specializuotose įstaigose ir bent jau per dalį pamokų turėtų eiti dirbti atskirai. Įtraukiajam ugdymui diegti per 7 metus numatyta 150 milijonų eurų, kitais metais taip dirbs 100 klasių, vėliau jų daugės.
