Anot mokslininkų, tokį gamtos stebuklą Lietuvoje pamatyti – didžiulė sėkmė, mat dažniausiai tam saulė turi pasiekti suaktyvėjimo piką, kuris būna kartą per 11 metų. Ir esą būtent dabar saulė yra tokioje stadijoje. Tad akyliausiems stebint dangų dar šią naktį gali pasisekti pamatyti neoninį auroros grožį.
Vaizdus, kaip iš mokslinės fantastikos filmo, vėlyvą sekmadienio vakarą užfiksavo klaipėdietis Edvardas. Lietuvoje pasirodė ypač reta mūsų regione viešnia – šiaurės pašvaistė. Dangus sutvisko rožiniais, žaliais ir violetiniais atspalviais ir bangavo, kaip kosminė šviesų jūra.
Vaizdus užfiksavęs klaipėdietis sako, kad šiaurės pašvaiste jam pasisekė pasigrožėti ir pernai. O dabar į tradicinę vietą važiavo pamatęs, kad žmonės išskirtiniais vaizdais ėmė dalintis „Facebook“ grupėje.
„Nuvažiavom, išsijungėm visas šviesas, laukėm, kol akys pripras. Ir prasidėjo, žaliai matosi, vaikšto, labai fainai atrodo. Tikrai ne kiekvieną dieną pamatysi. Nemoku paaiškint. Labai savotiškas toks, kad Lietuvoj pamatyt pašvaistę, ne kiekvienas patikėtų, sakytų – nusišneki“, – pasakoja klaipėdietis Edvardas Statkus.
O nuotraukas prie Palangos oro uosto lėktuvų nusileidimo tako užfiksavo palangiškis Linas. Vyras neslėpė džiaugsmo, sako – netgi buvo šokiruotas. Mat tenorėjo padaryti kelias besileidžiančio lėktuvo nuotraukas. Ir, kol nespustelėjo kameros mygtuko, nieko neįprasto nematė.
„Padarius pirmą nuotrauką išlindo, pasimatė tokia žalsva linija. Tai padidinus išlaikymą objektyvo 10 sekundžių, išryškėjo visas grožis. Nelabai susivokiau pradžioj. Net nesureagavau, kad čia gali būt toks didelis įvykis. Bet, kai pamačiau, supratau, nes vienas iš mano draugų, Mindaugas toks užfiksavęs, tai žinau, kad įmanoma Lietuvoj pamatyt“, – sako palangiškis Linas Ramanauskas.
Linas su Edvardu toli gražu ne vieninteliai, kuriems sekmadienį pavyko išvysti šiaurės pašvaistę. Nuotraukomis įvairiose „Facebook“ orų entuziastų grupėse dalijasi tautiečiai.
Mokslininkai sako, kad dabar saulė yra pasiekusi savo suaktyvėjimo piką. Ant jos susidaro dėmelės ir į žemės atmosferą atskrenda įelektrintos dalelės, kurios susiduriant su mūsų atmosfera pradeda šviesti. Štai žalia pašvaistės spalva atsiranda, kai saulės spinduliai susiduria su deguonimi, o visi rusvos atspalviai – susiduriant su azotu.
Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė sako, kad šviesų spektaklis dažniausiai pasirodo šiaurėje – Islandijoje, Suomijoje, Kanadoje, Norvegijoje. O štai pamatyti jį mūsų šalyje – reta laimė.
„Lietuvoje tai gana retas reiškinys, turi tikrai labai jau daug saulės medžiagos išsiveržti, kad užtektų tų dalelių, kas pasiektų mūsų platumas“, – aiškina G. Tautvaišienė.
Anot profesorės, saulės aktyvumo maksimumai nutinka kas 11 metų. Esą šiuo metu saulė kaip tik kopia į tokį aktyvumą.
„Kartą į metus gal ir gali Lietuvos gyventojai pastebėti. Bet tai buvo laikotarpis, kai saulė buvo aktyvumo minimume, dabar gali pasikartoti ir dažniau tokie reiškiniai“, – tvirtina G. Tautvaišienė.
Mokslininkė tikina, kad dabar lietuviai turi būti labai akyli ir stebėti dangų pradedant temti. Tikėtina, kad pašvaistę dar bus galimą pamatyti šią naktį.
