Euforiją sukeliančias juoko dujas, kitaip dar vadinamą azoto suboksidą arba diazoto monoksidą, naudoja ne tik užsienio gydytojai. Ir Lietuvoje dirbantys anesteziologai savo pacientams kartais skiria šių dujų.
„Mes naudojam dažniausiai suboksido dujas arba „linksmutes“ vadinamas, kada naudojam anesteziją vaikams, akušerijos srityje bei ambulatorinėse paslaugose, tai dažniausiai odontologines paskirties kažkokias paslaugas atliekant“, – sako anesteziologė reanimatologė Jolita Čiuderė.
Užpildomuose dujų balionuose esančios „linksmutės“ maišomos su oru ir deguonimi. Šis mišinys turi raminančių ir nuskausminamųjų savybių, o praėjus valandai nuo dujų naudojimo pacientai būna visiškai adekvatūs.
„Kada pacientai bijo pačios procedūros, tai mes suteikiam raminantį poveikį. Pacientas adekvatus, jis gali atsakyti į klausimus, jis gali reaguoti į jus, galit jo paklausti tos procedūros metu. Azoto suboksidas yra naudojamas ir kitais tikslais“, – pasakoja J. Čiuderė.
Tos pačios dujos kino filmuose ir realybėje priverčia automobilius lėkti greičiau. Azoto suboksidas taip pat naudojamas kulinarijoje, patiekiant plaktą grietinėlę, tam, kad jos forma būtų gražesnė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistus neramina dar vienas dalykas: rekreacinis „liksmučių“ naudojimas. Jungtinėje Karalystėje šalia naktinių klubų galite išvysti grupes jaunuolių, kurie svaiginasi azoto suboksidu. Sistema paprasta: maisto pramonėje naudojami metaliniai balionėliai su šiomis dujomis įdedami į specialų dozatorių, ant kurio užmaunamas paprastas pripučiamas balionėlis. Jaunuoliai pripildo pripučiamą balionėlį dujomis ir kvėpuoja azoto suboksidu.
„Metalinės spalvos balionėlis, 8 gramų svorio šitos medžiagos, labai populiarios šitos linksminančios dujos vakarėlių metu, tarp jaunimo“, – teigia departamento vadovė Gražina Belian.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas jau gavo signalų apie galimą šių dujų naudojimą rekreaciniais tikslais Lietuvoje.
„Pradėjo labai nemažai žmonių skambinti, ir domėtis, ar šitos dujos yra uždraustos Lietuvoje, koks jų teisinis rėžimas. Departamentas pajuto, kad yra tas poreikis šitų medžiagų“, – kalbėjo G. Belian.
Netinkamai naudojamos juoko dujos pavojingos. Nors jos greitai pasišalina iš žmogaus organizmo, per didelė jų dozė gali baigtis net ir mirtimi.
„Jos sukelia juoko priepuolius, sukelia euforiją, tokį susižavėjimą. Atitinkamai didinant dozę arba nepaskaičiavus savo dozės galima tiesiog padauginti tų dujų ir sąmonės sutrikimai vyksta, iki vėmimo daugkartinio, galimo kvėpavimo sutrikimo ir sąmonės netekimo, komos“, – sako toksikolgė Gabija Laubner.
„Jeigu mes jas naudosim su psichoaktyviomis medžiagomis, jų poveikis gali sustiprėti. Gali sustoti kvėpavimas, padidėti seilėtekis, gali sutrikti sąmonė įvykti klinikinė mirtis“, – pasakoja J. Čiuderė.
Dėl plataus juoko dujų naudojimo, jų legalumo klausimas yra sudėtingas, skirtingose valstybėse egzistuoja skirtinga praktika. Vienose šalyse azoto suboksidas visiškai legalus, kitose kontroliuojamas. Lietuvoje naudojamą medicininį azoto suboksidą prižiūri vaistų kontrolė.
„Personalas, kuris skiria pacientams šitą vaistą privalo būti tinkamai apmokytas, turėti patirties, šis vaistas turi būti naudojamas tik, kur yra tinkama įranga. Medicinines dujas šalies gydymo įstaigoms parduoda tik licencijuotos didmeninės įmonės, kurias mūsų tarnyba kontroliuoja“, – teigia vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.
Tačiau tos pačios dujos Lietuvoje laisvai prieinamos. Į automobiliams skirtą azoto suboksidą dažnai įmaišomas nuodingas sieros dioksidas tam, kad žmonės net neturėtų minties vartoti. Kitais atvejais papildomų priemaišų dujose gali ir nebūti. Dėl to kyla rizika, kad ši psichoaktyvi medžiaga gali išpopuliarėti it Lietuvoje.
„Tą pačią medžiagą tu gali naudoti ir taikiems geriems tikslams, bet tą pačią medžiagą tu gali naudoti kaip apsvaigimą sukeliančią medžiagą“, – kalbėjo G. Belian.
Sveikatos apsaugos ministerija mėgina užbėgti tendencijai už akių, birželį rengiasi papildyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą „juoko dujomis“. Tada, visas Lietuvoje laikomas ir gaminamas azoto suboksidas taps griežtai kontroliuojamas.
Skaičiuojama, kad nuo „linksmučių“ Europoje mirė keliasdešimt žmonių, tačiau tikrasis aukų skaičius dėl azoto suboksido savybės greitai pasišalinti iš organizmo nėra žinomas.
