Klaipėdos universiteto ligoninėje atliekama unikali operacija. Pirmą kartą Lietuvoje storosios žarnos auglį turintį pacientą operuojančiam chirurgo valdomam robotui dar padeda ir dirbtinis intelektas.
„Va, įsivaizduokit, jūs tarybiniais laikais nusipirkot mažiną „Žigulį“. Buvo puiki mašina, gražiai važiuoja, viskas ten aišku ir gerai. Vėliau buvo galimybė nuspirti „Opelį“, kuris turi vairo stiprintuvą, stabdžių stiprintuvą, kitus dalykus. Visai kitas lygis. Dabar atsirado galimybė važiuoti su paskutinės kartos „Mersedesu“. Kuris iš esmės daug ką daro pats, tik jam reikia šiek tiek padėti“, – sako robotinės chirurgijos chirurgas Raimondas Šiaulys.
Tokiu pat principu robotų atliekamose operacijose talkina ir dirbtinis intelektas. Atliekant pjūvius programa įspėja mediką apie galimas grėsmes, procesas vyksta greičiau. Taip medikas sumažina galimas komplikacijas, pati procedūra yra kur kas saugesnė, tad medikai gali imtis sudėtingesnių operacijų.
„Operacija yra lengvesnė robotinėje chirurgijoje, kadangi jis mažiau pavargsta, o naudojant šias dirbtinio intelekto savybes, tikėtina, kad operacijos laikas gali trumpėti ir tokiu būdu yra nauda ne tik pačiam chirurgui jo nuovargio prasme, bet ir pačiai gydymo įstaigai, kuri suinteresuota operaciniu laiku, kur operacinės užimtumas yra labai svarbus dalykas“, – tvirtina robotinės chirurgijos programos vadovas Narimantas Evaldas Samalavičius.
Tiesa, dirbtinio intelekto atliekamų operacijų Ligonių kasa nekompensuoja. Tad jos kur kas brangesnės. Kiek, medikai neatskleidžia. Tik sako, kad laikui bėgant tokios operacijos pigs.
„Robotinės chirurgijos progresas lemia vis daugiau konkurentų rinkoje. Vis daugiau konkurentų rinkoje lemia mažėjančius kaštus, chirurgijos progresas orientuotas, kad kiekviena operacija kainuotų pigiau. Tai mes tikimės, kad penkių metų bėgyje mes turėsime visai kitą paletę ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei pasaulyje“, – sako N. E. Samalavičius.
Dar vienas dirbtinio intelekto pliusas, o kai kam, gal net iš mokslinės fantastikos kūrinių atkeliavusi baimė – programa dirbdama savarankiškai tobulėja.
„Jis sugeba mokytis. Kuo daugiau darysi tų operacijų tipinių, jis, kaip atlase, netgi rodys užrašus – kad va čia yra tokia kraujagyslė, čia yra tokia kraujagyslė, būk atsargus, ten yra toks nervas ir taip toliau“, – pasakoja R. Šiaulys.
Vis tik medikai pacientų baimes sklaido. Operacijose talkinantis dirbtinis intelektas nepasielgs, kaip esantis autonominiuose automobiliuose, kuomet kompiuteriui patikėjus vairavimą, mašina pašėlsta ar sukelia avarijas.
„Robotas neoperuoja. Operuoja chirurgas, padedamas roboto. Čia ir yra visa esmė. Tu vis tiek vadovauji tam robotui, jis kartoja tavo judesius, bet dirbtinio intelekto pagalba kai kurie judesiai darosi dar tikslesni“, – tvirtina R. Šiaulys.
Prieš metus Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbtinis intelektas visiškai savarankiškai ir sėkmingai operavo gyvūną. Tad medikai neabejoja, kad metams bėgant dirbtinis intelektas po kelių dešimtmečių ir dvikojus pacientus galės operuoti pats. Žinoma, akylai stebint žmogui.
