Laikinoji Vyriausybė griežčiausių priemonių nesiima, o naujas formuojamas Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas konkretaus plano neturi.
Sunkiaatletis Haroldas Šulcas Lietuvos štangos spaudimo čempionate prieš 4-verius metus išspaudė 235 kilogramus ir tapo šio sporto meistru. Apie 37-erių metų daugkartinio Lietuvos čempiono mirtį paskelbta vakar. Visiškai sveiką vyrą pasiglemžė COVID-19.
„Jis dar užsiiminėjo su broliu ir žmona, sūnūs pas mane, virvės traukimu. Jis yra daugkartinis Lietuvos čempionas virvės traukimo, važiavo į pasaulio, Europos čempionatus, atstovavo Lietuvai“, – sako H. Šulco treneris Antanas Gricius.
Haroldas Šulcas trijų berniukų tėvas, Šaulių sąjungos narys. Vakar sunkiaatletis palaidotas Kuršėnuose. Nuo vaikystės Šulcą pažinojusiam treneriui kitų sveikatos problemų neturėjusio sportininko netektis visiškai netikėta.
„Jis būtų mūsų tarpe, būtų džiuginęs mus savo rezultatais ir vaikams būtų tėvas, ir žmonai vyras ir viskas. Man sunku kalbėti. Šeimos žmogus ir viskas, problemų neturėjo. Tuo labiau, kad tam sporte, jei turi kokių problemų ir virvę nepatrauksi su dusuliu kokiu“, – pasakoja A. Gricius.
Stebisi ne tik Kuršėnų gyventojai. Panevėžyje savaitgalį nuo COVID-19 mirė dirbęs sveikas 70-metis auksakalys.
„Nesergantis žmogus. Aš jį 30 metų pažįstu, aš jo sergančio neprisimenu, visiškai“, – teigia mirusiojo kolega Tomas Petrauskas.
Mirtys nuo COVID-19 Lietuvoje skaičiuojamos dešimtimis. Vakar 28, šiandien 17 mirčių.
Furgoną mirusiųjų kūnams laikyti išsinuomojo Kėdainių ligoninė. Kėdainiuose sergamumas dvigubai lenkia Lietuvos vidurkį. Ligoninės vadovas sako, kad ruošiasi blogiausiam scenarijui.
„Turim keturias vietas, atsirado daugiau mirusiųjų, tokiu atveju vieną dieną buvo kilę problemų. Kad ateityje išvengti panašių problemų, išsinuomavome šaldytuvą didelį, dar jis nevisai įrengtas, jis veikiantis, padarysim įvažiavimą, padarysim tam tikras vietas mirusiems guldyti, manau tą problemą būsim išsprendę ilgam laikui“, – kalbėjo Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas.
Kėdainių ligoninė taip pat stato papildomas deguonies talpas.
„Šiuo metu ligoniai ypatingai sunkūs. Jų pagrindinis gydymo būdas deguonis. Tokiu atveju įrengėme papildomą stotį, kuri aptarnaus tik tą COVID-19 skyrių“, – sako S. Skauminas.
Per vakar laboratorijos aptiko 2450-imt naujų infekcijų. Dar kartą pagerintas Lietuvos antirekordas. Šalies sergamumas COVID-19 trečias pagal augimą per 14 dienų visoje Europoje. Lietuvoje įvestas karantinas kol kas norimų rezultatų nedavė. Visą lapkritį sergamumo rodikliai auga. Tą pripažįsta ir laikinasis premjeras Saulius Skvernelis.
„Mes galime ypatingai griežtus ribojimus padaryti, bet jeigu mes nesilaikysime jų tai neturėsime rezultatų. Tai kas yra dabar, jeigu mes laikytumėmės, tai būtų kitas rezultatas. Vėl padaryti dar papildomi žingsniai, jeigu reikės matysim, kad situacija vėlgi. Tai reikės svarstyti kitas priemones“, – teigia S. Skvernelis.
Tačiau kokie ribojimai gali padėti Lietuvai nei Skvernelis, nei Veryga šiuo metu neįsivaizduoja.
„Didesnė problema yra, kad tos šventės, kurių mes negalime švęsti, daryti restoranuose, kavinėse persikelia į artimą aplinką. Šeiminis arba artimos aplinkos plitimas. Yra pakankamai ženklus. Čia jau niekas nesukontroliuos, policininko į namus neįvarysim“, – pasakoja S. Skvernelis.
„Girdim apie šventes, kur žmonės susirenka ir švenčia. Tai ir yra prielaida dėl ko viruso plitimas jis nesustoja, tiesiog nesilaiko rekomendacijų ir elgiamės neatsakingai. Visą visuomenę staiga uždaryti namuose turbūt irgi ne variantas yra. Reikia tiesiog galų gale patikėti, kad virusas yra. Nežinau kaip įtikinti, gal nauja valdžia bus labiau įtikinanti. Ir sugebės pasiekti širdis žmonių“, – kalbėjo A. Veryga.
Nežino ne tik laikinoji Vyriausybė, bet ir naujoji, kurią šiuo metu formuoja Ingrida Šimonytė. Tiesa, paskirtoji premjerė negaili karčių nueinančiai valdžiai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
„Mes nežinome kur yra pagrindiniai užsikrėtimo šaltiniai. Ministras laikinai einantis pareigas sako: „visur.“ Tas visur tai tas pats, kas niekur. Bėda yra, kad nacionalinis visuomenės sveikatos centras visiškai nevaldydamas situacijos negali pasakyti, kur kyla didžiausia rizika, kur reikėtų taikyti apribojimus. Tai dabar tie apribojimai taikomi labiau bandant pataikyti iš patrankos į debesis. Kai kurie iš jų gal labiau pasiteisins, kai kurie mažiau. Bėda, kad einama tokiom nematom“, – sako paskirtoji Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Šimonytė žada kitą savaitę tartis su ekspertais, ten bandys ieškoti idėjų kaip suvaldyti pandemiją. Prezidentūra idėjų turi, tačiau kūnu jos kol kas nevirsta.
„Darbovietėse galėtų būti papildomi reikalavimai absoliučiai visada dėvėti kaukes. Ne tik aptarnaujant klientus, bet tiesiog būnant darbo vietoje, išlaikyti atstumus, vėdinti patalpas. Šeimose yra 2 aspektas svarbūs“, – kalbėjo Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
„Viena iš labiausiai pasaulyje pasiteisinusių priemonių buvo mokyklų uždarymas. Tai jeigu mes nežinome iš kur ateina atvejai, tiksliai priemones taikyti. Taikykime tas, kas taikoma kitose šalyse. Dabar kai neturi duomenų, tai reikia priimti sprendimus darant prielaidas ir tu gali suklysti“, – sako sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Antrasis karantinas dėl spartaus koronaviruso plitimo Lietuvoje įvestas lapkričio 7-ąją trims savaitėms, tačiau situacijai negerėjant jis pratęstas iki gruodžio vidurio.
