Entomologai ragina Aplinkos ministeriją pradėti stebėti, kiek pievose gyvena vabzdžių ir netgi pradėti vesti apdulkintojų registrą.
Drugiai jau miega, tačiau specialistai planuoja pradėti drugių, bičių ir kitų vabzdžių apdulkintojų skaičiavimą dar šiemet. Mokslininkai yra suskaičiavę, kad jei pasaulyje staiga dingtų bitės visi žmonės išmirtų nuo bado per 4 metus. Vabzdžiai apdulkintojai yra labai svarbūs.
„Pagrindinė svarba suprantama visiems – tai yra apdulkinimas kaip toks. Tai yra begalės mūsų valgomų pomidorų įvairių, agurkų, kitų vaisių, uogų, yra apdulkinamos vabzdžių. Tai yra nelikus vabzdžių – nebeliks mūsų mėgstamo maisto“, – sako entomologų draugijos prezidentas Andrius Petrašiūnas.
Gali būti, kad nerimauti yra dėl ko. Specialistų teigimu, vabzdžių apdulkintojų nykimas jau jaučiamas ir Europoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje per trisdešimt metų apdulkintojų sumažėjo net 77-iais procentais.
„Pastaruoju metu labai daug skiriama dėmesio apdulkintojams, kadangi pasaulinės studijos rodo, kad apdulkintojai nyksta. Bent jau pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, Lietuvoje, mes kažkaip iš ūkininkų negirdime tokių nusiskundimų, kad, sakykime, bičių yra pas mus sumažėję, bet apskritai, ir Europos Sąjungos lygiu, ir pasauliniu mastu ta problema, kad yra apdulkintojų nykimas yra pripažįstama“, – teigia Aplinkos ministerijos patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė.
Tačiau, kas vyksta Lietuvos pievose ir laukuose – specialistai nežino. Iki šiol Lietuvoje nebuvo renkami išsamūs duomenys apie vabzdžius apdulkintojus. Tai darė tik pavieniai žmonės, besidomintys drugiais, žiedmusėmis ar bitėmis.
„Šiuo metu mes nežinome, kiek jų yra, ar jie nyksta, ar nenyksta. Kai kuriose šalyse yra kažkokių nuoseklesnių tyrimų, Lietuvoje – tokie atsitiktiniai labiau tyrimai yra. Tai tiesiog nėra aišku, ar galima sakyti, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, nyksta apdulkintojai. Norėdami tą išsiaiškinti turėtume reguliariai juos stebėti ir tada po kelerių metų galėtume jau sakyti“, – priduria A. Petrašiūnas.
Nors entomologų draugija viliasi, kad apdulkintojų registras galėtų įsigalioti jau šių metų pabaigoje, Aplinkos ministerija sako, kad pokyčių gali tekti laukti metus ar net dvejus. Neva trūksta pinigų ir specialistų.
„Dabar gamtininkų, tokių, kurie atliktų laukuose tyrimus, gerokai mažėja. Tiesiog nėra populiari specialybė. Ir universitetai paruošia jų mažiau. Tai čia būtų problema. Kažkiek tai irgi valstybinėse institucijose entomologų specialybę turinčių žmonių yra, bet irgi jų nėra tiek daug“, – tikina L. Čaplikaitė-Denisovienė.
Patys gamtininkai į tokią iniciatyvą žiūri pesimistiškai ir sako, kad toks vabzdžių skaičiavimas yra nereikalingas ir nepadės išsaugoti vabzdžius. Tam reikėtų imtis kitokių priemonių.
„Aš manau, kad yra vertingesnių dalykų, kaip konkrečiai padėti vabzdžiams, sakysime, kurti tuos mitybinius, medingus augalus sodinti kažkur tai, paruošti plotelius, steigti tas lizdavietes jiems ir visa kita, o tada ir būtų stebėti galima, kaip ten padaugėjo pamažėjo ir visa kita. O taip skaičiuoti – koks tikslas?“, – klausia gamtininkas Povilas Ivinskis.
Apdulkintojų registras Lietuvai galėtų kainuoti apie 190-imt tūkstančių eurų kasmet.
