Žalioji markata Šiaulių gamtininkų centre gyveno daugiau nei 10-metį. Ją atnešė žmonės, kurių namuose nebebuvo tinkamų sąlygų.
„Gyvenama teritorija nebuvo maža, 13 kv. metrų, galimybė karstytis, medžiai“, – sako direktoriaus pavaduotoja Inga Ivanauskienė.
O kaimaninius krokodilus centrui šiauliečiai padovanojo beveik prieš 15 metų. Šiuos metus jie tarnavo edukaciniais tikslais – vaikai galėjo susipažinti su egzotiniais gyvūnais.
„Jie turėjo baseiną, šildomą, nemažą, šildomos lempos, apšvietimas – nebuvo jiems čia taip blogai“, – pasakoja I. Ivanauskienė.
„Kiek mes jau turime galimybių, įrengėme terariumus, voljerus, kiek jau buvo įmanoma, buvo suteiktos gyvenimo sąlygos“, – teigia direktorius Gintaras Oliškevičius.
Tačiau gamtosaugininkams šios sąlygos egzotiniams gyvūnams pasirodė per prastos ir iš Gamtininkų centro Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija abu krokodilus, kartu su taip pat čia gyvenusiais pitonu, žalčiu ir gekonu išvežė į Belgijoje įsikūrusi pagalbos laukiniams gyvūnams centrą, o itin prastos būklės beždžionėlė iškeliavo į primatų centrą Nyderlanduose.
„Iš tikrųjų, labai sudėtinga situacija, gyvūnas buvo laikomas vienui vienas, tai yra būriniai gyvūnai, jis neturėjo vietos judėti. Niekada nematė lauko, mityba tikrai nebuvo tinkama tokiam gyvūnui, žmonės maitino, taip kaip patys suprato, ne taip, kaip reikia“, – kalbėjo Gyvūnų gerovės atstovė Brigita Kymantaitė.
Gamtininkų centre gyvūnai laikomi edukaciniais tikslais, kad vaikai susipažįsta ir su tais gyvūnais, kurie Lietuvoje laukinėje gamtose nesutiksi.
„Be gyvo sąlyčio su gyvūnais, vien paveiksliukais, ar ten per televizijos ekraną, nežinau nei vienas nei du, kaip nuotolinis mokymas gaunasi“, – sako G. Oliškevičius.
„Nepaisant to, kad žmonės turi gerą intenciją edukuoti vaikus, toks edukavimas niekaip nesusijęs su teisingu edukavimu. Rodymas vaikui beždžionėlės stikliniame uždarame narve, kai gyvūnas gyvena visiškai vienas 12 metų, tai tikrai nėra edukavimas, tik vaikų klaidinimas“, – pasakoja B. Kymantaitė.
Iš Lietuvos dėl netinkamų laikymo sąlygų ar nepriežiūros išvežamų į užsienį gyvūnų pastaraisiais metais Itin daug. Mūsų šalis kol kas savo susikurtas problemas permeta užsienio organizacijoms.
„Daugelį metų išvis nebuvo kreipiamas dėmesys, kaip tie gyvūnai laikomi, buvo ir korupcijos elementų, kai leidžiama laikyti, kas neturėtų būti leidžiama. Buvo daug tos praktikos įsigyti ypatingai meškas, prie įvairiausių restoranų pakelių, kaip lankytojų traukos objektus“, – teigia B. Kymantaitė.
Idėja įkurti rezervatą laukiniams gyvūnams Aplinkos ministerijoje sklando jau kelerius metus, tačiau kol kas tai tik planai.
„Čia buvo kalba Žemaitijoje apie meškų rezervatą, stumbryną Varėnoje, čia yra projektai kurie planuojami ministerijos, kartu planuojami ir keletas kitų Lietuvoj projektų, tokių kaip zoologijos sodo rekonstrukcija kuri turėtų prasidėti šiemet“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas.
Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija turi daugiau nei pusšimčio gyvūnų sąrašą, kuriame tigrai, liūtai, lokiai, lūšys, pumos, primatai. Visus juos greičiausiai teks išvežti į užsienį, nes kol kas mūsų šalyje jiems vietos nėra. Ypač apmaudu, kai Lietuvos gamtinėse sąlygose galintys gyventi gyvūnai išvežami svetur.
„Zoologijos sodas turėtų virsti labiau ne Disneilendu, o vietinės saugomos faunos apsaugos punktu. Ir iš tikrųjų, kompetencija turėtų būti, čia mes turėtumėm saugoti kertines rūšis“, – sako S. Gentvilas.
Dar viena problema ir aukšto lygio veterinarinė pagalba laukiniams ir egzotiniams gyvūnams. Lietuvoje tokių specialistų vos keli, tad ir prie kuriamų rezervatų bus iššūkis surasti veterinarijos gydytojus galinčius rūpintis ir prižiūrėti gyvūnus.
