Uostamiesčio gyventojai ir net svečiai iš kitų miestelių ketvirtadienio naktį traukė stebėti šėlstančios gamtos:
„Atėjome jūros pažiūrėti. Na, tokia audra, kaip čia neatvažiuosi?“
„Klasika, kas antrą, kas trečią dieną. Nieko naujo. Mums, klaipėdiečiams, nieko naujo. Matyti vaizdai.“
Pakako darbo ir ugniagesiams. Visą naktį pajūryje teko šalinti nuvirtusius medžius bei elektros stulpus.
„Per praėjusią parą Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba išvyko 30 kartų šalinti vėjo padarinių. Iš 30 kartų daugiausia buvo susiję įvykiai su medžių virtimu. Du įvykiai buvo, kai medžiai virto ant elektros stulpų, ant automobilio. Taip pat turėjome nemažai įvykių, kai buvo atplėštos skardos pastatų. Tad įvykiai buvo neeiliniai ir reikėjo stipriai dirbti“, – komentuoja Klaipėdos ugniagesių viršininkas Marius Garbenis.
Gūsiais net 28 metrus per sekundę pasiekęs vėjas sukėlė daug nerimo buriuotojams, kurių laivai prišvartuoti Klaipėdos krantinėse. Ne vieno burlaivio įgula laivuose budėjo visą naktį, stebėdami, kad nutrūkus lynams, laivas nebūtų pažeistas. Klaipėdietis Deividas pasakoja, kokią naktį praleido ką tik restauruotoje legendinėje jachtoje „Lietuva“.
„Romantišką naktį praleidome. Netradiciniai patalai pajūryje. O šiaip budėjome laive, nes buvo prognozės vėjo iki 32 metrų per sekundę, tai toks vėjas uoste laivams yra kenksmingas, pavojingas. Kas galėjo būti baisiausia, tai, kad būtų švartavimosi virvės trūkusios, būtų reikėję peršvartuoti, kad kažkokie fenderiai nesusprogtų, kurie absorbuoja laivo smūgį į krantine, į pontoną. Tokie pripūsti burbulai“, – pasakoja jachtos komandos narys Deividas Bilkštis.
Vėjas pajūryje nerimsta ir penktadienį. Vis tik klaipėdiečius labiausiai nustebino ne išvirtę medžiai, o kad ant bangų liko suptis tradiciškai per beveik kiekvieną stipresnę audrą nuskęstantis ir vėl iškeliamas laivas. Tačiau prie krantinių siūbuoja ne tik jis. Laivyba Klaipėdos uoste vis dar apribota. Išplaukti į Baltiją negali 4 laivai, tiek pat negali ir patekti į uostą – vėjas ir penkis metrus siekiančios bangos tiesiog neleidžia taip rizikuoti. Uostininkai baiminosi ir traukūno.
„Traukūnas tai yra toks reiškinys, kai vėjo kryptis sutampa su vartų kryptimi, banga nestabdo, o eina tiesiai į uostą. Tada banga lūžta ir pradeda tampyti laivus pagal krantinę. Kai laivai yra nepakrauti, jų gramzda yra nedidelė, vandens talpa maža, jie tampa labai jautrūs tokiam reiškiniui, ko pasekoje, jei nesužiūrėsi, kaip užtempti galai ir nesužiūrėsi atstumų tarp laivų, jie gali ir nutrūkti, ir paliesti vienas kitą“, – sako uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.
Neįprasti reiškiniai stebimi ir kitur pajūryje. Šilutėje iš dangaus krito ledo gabaliukai.
Šalia Panevėžio audra siautėjo ir spjaudydamasi žaibais. Jie trenkė į medį. Nuo jo užliepsnojo šalia stovinčio namo stogas. Šeimininkas pats matė viską savo akimis.
„Tik trinkt ir viskas. Ir dega. Į medį trenkė, o paskui uždegė namą. Budėjome, dar laukėme. Čia užgesino, išvažiavo ir vėl pradėjo degti. Laukėme, kad neįsidegtų“, – pasakoja namo savininkas Rimantas.
Ugniagesiai visoje šalyje šalinti išvirtusių medžių vyko kone 100 kartų. Be elektros liko beveik 40 tūkstančių vartotojų. Nors penktadienį vėjas Lietuvoje rimsta, pajūryje jis vakare vėl galimai sustiprės iki 26 metrų per sekundę. Tad vakarinė šalies dalis lengviau atsikvėpti galės tik šeštadienį. Tarnybos perspėja žmones saugoti save ir turtą.
