Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
„Už tuos pinigus būtų galima įsigyti taip reikalingas priemones, kad mūsų kariai būtų ir pajėgūs vykdyti operacijas, ir tinkamai apsaugoti, nes mūsų kariuomenės pagrindas, kaip žinia, ir profesionalai, ir šauktiniai, ir savanoriai ir norėtume, šiuo atveju, kad jie turėtų kuo geresnę ginkluotę, kuri pranoktų ir potencialius priešininkus“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Saugumas yra pati didžiausia vertybė, kurią turime, nes jeigu prarasime šalį, prarasime ne kažkokį procentą, o prarasime visą 100 procentų. Ir šiuo atveju į tai investuoti reikia“, – įsitikinęs ekonomitsas Marius Dubnikovas.
„Turime galvoti ne tik tada, kai jau grėsmė ant mūsų slenksčio, bet turime nuolat kalbėti apie mūsų valstybės saugumą ir ne šiaip sau senovės romėnai yra pasakę, kad Si Vis Pacem, Para Bellum – nori taikos, ruoškis karui. Tai nuolatinis turi būti galvojimas apie tai, kad kažkoks tai galbūt kaimynas agresorius gali kažkurią tai dieną bandyti pasikėsinti į tą mūsų šalį“, – tikino Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Reikia ne tik ginklų
Bet ginantis reikalinga ne tik technika ir ginklai, bet ir ginklu mokantys naudotis kariai. Tad Krašto apsaugos ministerija parengė du modelius. Pirmasis – privalomai kviesti beveik visus vaikinus į karinę tarnybą. Šitaip padidinus šauktinių skaičių vien pradinės išlaidos vaikinams viršytų 400 milijonų eurų.
„Toks modelis kariuomenės atlieptų mūsų geopolitinę situaciją, dėl to aš neturiu abejonių, nes ten, kur mes gyvenam, su rimtom despotijom, pavadinsiu juos taip, kaimynystėje, akivaizdu, kad turim vadovautis visuotinės gynybos principu. Tai yra – kiekvienas turi galvoti, kaip jis prisideda, kiekviena tauta ir pilietis priešinasi, jeigu yra ginkluotas užpuolimas“, – tikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Ar nuo 75 proc. iki 100 proc. reikia padidinti? Mes link to artėjame, todėl ar mes keisime įstatymo pavadinimą, ar pavadinsime visuotine, visuotinumas, nori nenori, bet artėja. Demografinė padėtis verčia įvardinti realią situaciją“, – aiškino A. Anušauskas.
„Šauktinių taip vadinamas principas iš kariuomenės biudžeto paimtų didelę pinigų dalį, kuri yra numatyta ir yra skirta būtent modernizavimui ginkluotės, todėl to tikrai nereikia daryti“, – prieštaravo G. Paluckas.
Reikia šaukti ne tik vaikinus, bet ir merginas?
Lietuvoje vis daugėja dėl sveikatos negalinčių tėvynei tarnauti vaikinų, tad vis dažniau dairomasi į merginas. Bet, jei privalomai pradėtume šaukti ir vaikinus, ir merginas, vien pradiniam pasirengimui prireiktų pusantro milijardo eurų.
„Kalbant apie merginas, tai mano atsakymas turbūt toks, kad jeigu jau norim ir kalbam apie tai, kad yra lygios teisės, tai turėtų būti ir lygios pareigos. Bet aš nesu labai griežtas šiuo klausimu, suprantu, kad yra tam tikrų situacijų gyvenimiškų, kurios galėtų leisti kalbėti apie tai, kad moterų, merginų tarnavimas būtų grindžiamas savanorystės labiau principu, tai irgi neatmesčiau tokio varianto“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Ši sistema, savanoriškumo principu, tikrai pasiteisina, nes merginas imti per prievartą galbūt būtų tikrai didžiulis iššūkis mūsų merginoms, bet manau, kad savanoriškumo principu, galėtų tai toliau vykti. Bet vėlgi tam reikia sudaryti sąlygas“, – tikino A. Pocius.
„Visos, kurios nori tarnauti kariuomenėje, bent jau atlikti pradinę karinę tarnybą, tai gali daryti savanoriškai. Čia tikrai yra pilnos ir lygios teisės užtikrintos. Jeigu tokios lygios teisės bus užtikrintos ir virtuvėje, ir namų ruošoje, tai tikrai Lietuva nuo to gyvens tik geriau. Privalomumas karinės tarnybos nieko čia nekeičia“, – įsitikinęs G. Paluckas.
Be to, prastėjant jaunuolių sveikatai vis garsiau svarstoma, kad negalintys tarnauti dėl sveikatos nuo tarnybos neišsisuktų, nes galėtų Lietuvą ginti ne su automatu rankose.
„Tie, kurie netinka, aš manau, kad šalies apsaugai gali būti ne mažiau naudingi. Pavyzdžiui, kalbame apie kibernetinius dalykus, kibernetines atakas, aš manau, daug žmonių galėtų pagelbėti šitoje srityje, tai irgi yra pilietiškumo išraiška“, – teigė A. Anušauskas.
Būtina pradėti mokyti išgyventi karo sąlygomis
Be to, pasak ekspertų, būtina pasekti latvių ir kitų šalių pavyzdžiu ir vėl pradėti vaikus jau mokyklose ir darželiuose mokyti išgyvenimo karo sąlygomis.
„Nuolat turime rengti Lietuvos piliečius mūsų valstybės gynybai ir manau, kad tai turi prasidėti nuo šeimos, tai turi vykti ir darželiuose, ir mokykloje, ir po to jau galbūt ir universitetuose, ir įmonėse. Turime kalbėti būtent apie tą laisvę, kad galėtume gyventi, dirbti, mokytis, keliauti laisvai“, – mano A. Pocius.
O kol finansavimas krašto apsaugai sparčiai nedidėja ir Lietuvoje nėra visuotinio šaukimo, gyventojams patariama ir patiems pagalvoti apie savo saugumą.
„Maistas, vandens užsitikrinimas, sakykime, žibintuvėlis su baterija, netgi, sakykime, stipraus alkoholio, kuris taip pat tampa valiuta sudėtingu laikotarpiu, arba, netgi ir nerūkančiam žmogui, pravartu pora pakelių cigarečių, kurios taip pat gali būti pakankamai rimta valiuta, na, ir grynų“, – teigė ekonomistas M. Dubnikovas.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
