• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į Lietuvą iš užsienio šalių grįžta vis daugiau tautiečių, o į mokyklas pradeda eiti ir jų vaikai. Šiauliai skelbia apie tokių grįžusių emigrantų vaikų bumą – miesto mokyklose jų šiemet net dvigubai daugiau nei pernai.

Į Lietuvą iš užsienio šalių grįžta vis daugiau tautiečių, o į mokyklas pradeda eiti ir jų vaikai. Šiauliai skelbia apie tokių grįžusių emigrantų vaikų bumą – miesto mokyklose jų šiemet net dvigubai daugiau nei pernai.

REKLAMA

Mokytojos sako, kad kartais tenka kaip reikiant palaužyti liežuvį, nes dalis vaikų nešneka lietuviškai, o mokyklų direktoriai tikina, kad iki šiol žinių ir priemonių, kaip tokius mokinius ugdyti ir integruoti, trūksta, todėl dalis mokyklų emigrantų vaikų kratosi. 

Šiaulietės Martinos šeima grįžo iš Italijos. Jos 12-metė gimė Lietuvoje, tačiau mokyklą mergaitė pradėjo lankyti užsienyje. Martinos mama pasakoja, kad į Lietuvą sugrąžino koronaviruso pandemija – Italijoje smuko ekonomika, tad teko grįžti ir kurti gyvenimą Lietuvoje. O prieš grįžtant teko psichologiškai nuteikti ir dvi dukras.

„Tai buvo ne vienadienis sprendimas. Pasiruošėme, turėjome laiko visą vasarą ir dirbome su vaikais psichologiškai, nes tai tikrai yra nemažas iššūkis vaikams. Susiradome mokyklą, kuri atitiko mūsų poreikius“, – pasakoja Diana Bigica.

REKLAMA
REKLAMA

Abi dukros nuo rugsėjo lanko Šiaulių Sandoros progimnaziją. Martina džiaugiasi, kad pavyko pritapti klasėje, nors pradžioje nerimo buvo.

REKLAMA

„Labai, labai buvo keista, nes nemoku gerai kalbos ir nemoku labai gerai lietuviškai kalbėti“, – sako Martina.

Mergaitei sunkiausiai sekasi lietuvių kalba, ypač rašymas. „Matematika irgi sudėtinga, nes kiti terminai ir nelengva išmokti iškart“, – priduria ji.

„Italijos programos yra daug platesnės, ir mes grįžome į Lietuvą ir kartojame kursą. Tai gan didelis pliusas, nes vaikai tada pakartos viską lietuvių kalba. Nebus toks didelis iššūkis joms“, – priduria Martinos mama.

REKLAMA
REKLAMA

Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia, kad pernai, per visus mokslo metus, į Lietuvos mokyklas grįžo 503 moksleiviai, šiemet rugsėjo 1-ąją jų buvo 310. Tačiau skaičius gali būti ne visai tikslus, nes ne visi miestai pateikė duomenis ir suskaičiavo  į Lietuvą grįžusius vaikus.

Pavyzdžiui, Šiauliuose pastaraisiais metais jaučiamas tikras tokių naujų moksleivių bumas – šiemet mokytis pradėjo dvigubai daugiau grįžusių emigrantų vaikų nei pernai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šiemet į Šiaulius grįžo dvigubai daugiau vaikų nei praeitais metais. Praeitais metais grįžo 43 vaikai mokytis į Šiaulių miesto mokyklas, šiais metais – 80. – Kokios pagrindinės šalys? – Pagrindinės šalys: Didžioji Britanija, Airija, taip pat turime iš Ukrainos, Baltarusijos, Irako ir kitų Europos Sąjungos valstybių“, – komentuoja Šiaulių švietimo skyriaus atstovė Živilė Nakčiūnienė.

REKLAMA

Šiemet vien į Šiaulių Sandoros mokyklą pradėjo eiti 11 iš emigracijos grįžusių vaikų. Tai tiek pat, kiek per praėjusius dvejus metus kartu sudėjus. Dar ankstesniais metais tokių vaikų buvo vos po kelis. Vaikai grįžta su įvairiomis patirtimis ir skirtingais žinių bagažais. Pasitaiko ir sudėtingų atvejų.

„Turime vaiką, ketvirtoką, visiškai nekalbantį lietuviškai. Tai natūralu tada mokytojų komandai, visai administracijai tenka sukti galvą kaip nepakenkti tam vaikui ir tuo pačiu nepakenkti pedagogams, nes, kai gauni vaiką, kuris nekalba kalba, kuria tu gebi komunikuoti, tada be galo sudėtinga“, – pasakoja Sandoros mokyklos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Malcevičius.

REKLAMA

Mokytojai sako, kad dirbti su iš užsienio grįžusiais lietuviais nelengva, tokiam vaikui tenka paruošti ir asmenines užduotis, tačiau ypač svarbi yra jo emocinė būsena.

„Kas yra sunkiausia, kai vaikas susigūžęs, bijo, jam apninka visokiausių abejonių ir šeimai taip pat. Tačiau, kai vaikas visko norintis, guvus, smagus, tai tikrai tada tų sunkumų didelių nekyla“, – sako lietuvių kalbos mokytoja Rima Lunskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi, Švietimo mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad valstybė skiria papildomai lėšų būtent tokiems vaikams ugdyti ir integruoti.

„Mokiniui, grįžusiam iš užsienio, Valstybė skiria 30 procentų daugiau lėšų, tai yra maždaug 527 eurais daugiau, ir tos lėšos gali būti skirtos papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, švietimo pagalbai ar individualiems vaiko ugdymo poreikiams“, – tikina viceministras Ramūnas Skaudžius.

REKLAMA

Tačiau mokyklų vadovai aiškina, kad žinių, kaip dirbti su grįžusių emigrantų vaikais, vis dar labai trūksta.

„Pirmiausia, nežinojimas, kaip dirbti su tokiais vaikais, nuo ko pradėti darbą, kaip styguoti, kaip paruošti mokytojų darbą. Kaip paruošti klasę, į kurią ateiną tas vaikas, kuris yra šiek tiek kitoks, jis kitoks ta prasme, kad galbūt nemoka kalbos, galbūt turi didelių mokymosi spragų, galbūt yra iš visai kitos kultūrinės aplinkos“, – kalba M. Malcevičius. 

REKLAMA

Kol kas ministerija tik ruošia priemones tokiems vaikams ugdyti. Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas lietuvių kalbai ir rašybai.

„Jau yra integruota lituanistinio švietimo programa, kuri gali būti pritaikoma tokių vaikų mokymui. Yra numatytos tam tikros išimtys ugdymo plane, kad pavyzdžiui galima skirti mažiau užsienio kalbos pamokų jeigu tas vaikas gerai moka užsienio kalbą“, – sako R. Skaudžius.

Emigracijoje vis dar gyvenantys vaikai lietuviškai kalbėti ir rašyti gali mokytis nuotolinėse lituanistinėse klasėse. 1000 tokių mokinių mokosi Vilniaus Ozo gimnazijoje ir Šiaulių Sandoros progimnazijoje.

Na bet ir teveliai Begadtroliupdami po pasauli nesugebejo vaiku gimtos kalbos ismokyt.Tai tegu ne vien pedagogai cia bet ir tevai stipriai isijungia.Jei vaikas net lietuviskai nekalba cia tevu seimos kalte
Kokia problema ,o kada lietuvii vaikai eina daleiskim i anglu mokykla problemu nera ,o cia viskas remiasi pinigais.Bet jei vaikas lietuvis ,nors ir gimias anglijoi ar dar kur ,tik mama kalta kad vaikas nekalba lietuviskai ,mano anukai nors ir su akcentu ,nes jau po 14 ,16 metu gimia ne lietuvoi bet kalba ir supranta
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų