Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo lankytojai susižavėję – akį traukia sužydę rudens pranašais vadinami jurginai. Šiemet itin karšti vasariški orai sujaukė jų žydėjimą, žiedus jurginai krovė sunkiai, o ir žydi kukliau nei ankstesniais metais.
„Jie yra kalnų augalai, jie kilę iš pietų Amerikos. Jie turėtų sausrą pakęsti, bet kadangi kultūriniai jurginai, daugelio jurginų rūšių hibridas, jiems reikia drėgmės, o jos nebuvo, ir mūsų jurginai pradėjo augti, atsigavo tik po pirmųjų lietų, žydėjimas ganėtinai pavėluotas“, – sako kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Kolekcijoje – net 1330 skirtingų jurginų, atkeliavusių iš viso pasaulio, stebinančių nuo visiškai mažutėlių vos poros centimetrų žiedelių iki lėkštes primenančių didžiulių graižų: „Mes eksponuojame lietuviškas veisles ir tuos atrinktus, sode išvestus sėjinukus, kurie pakankamai dekoratyvūs.“
Jurginai žavi spalvų ir atspalvių įvairove, nerasite tik mėlyno graižo. Šią gėlę itin mėgsta selekcininkai: „Viena seniausių lietuviškų veislių Arvydo Gražio „Saulėlydis“ – tai tipiški senovinio jurgino graižai, tokie palinkę žemyn… Be galo nuostabi lietuviška jurginų veislė Jono Auksuolio Liutkevičiaus veislė.“
Bet jurginai ir lepūs, išnykti gali pakirsti ligų ar dėl nepalankių laikymo sąlygų žiemą. Todėl lietuvių selekcininkų išvestoms jurginų veislėms specialistai skiria ypatingą dėmesį.
„Kad jos bėgant dešimtmečiais nepasimestų, nepasimestų jų vardai, ir tų žmonių būtų išsaugotas atminimas, nes jurginas tokia gėlė, kad augo, augo, mes juos nukasėm, buvo daug kerų, bet neišsižiemojo ir ta veislė tiesiog nunyksta“, – tęsia A. Balsevičius.
Daugelis jurginus pamena iš vaikystės, jie būtinai augo kone kiekviename darželyje prie sodybos, dabar jie vėl išgyvena tikrą renesansą:
„Matau įvairių veislių, sentimentai yra, dar mano kaimo darželyje buvo jurginai.“
„Kaip kaime gyvenom, tai jurginas buvo pagrindinė gėlė.“
„Atgimsta, 100 procentų, nes yra nuostabi gėlė. Pasižiūrėkit, koks atspalvis, tiesiog nėra žodžių pasakyti – gniaužia širdį.“
Jurginai populiarėja visame pasaulyje – o štai prancūzų širdis jie tiesiog pavergę. Beje, Paryžiaus gėlynuose galite išvysti ir dvi mūsų pašnekovo Arūno Balsevičiaus išveistas veisles, tai prieš kelerius metus tarptautiniame konkurse publikos simpatijas pelniusi „Orija“ ir „Freda Kristina Pink“. Savo gėlynus jurginais vis dažniau puošia ir amerikiečiai, rudenį jurginai spalvomis nudažo ir Lietuvos miestų gėlynus.
„Tik amerikiečių jų gal skiriasi skonis supratimas, jie mėgsta didžiulius, didžiuliais graižais jurginus, ryškių spalvų, europiečiai mėgsta kuklesnius, kurie turi taikomąją reikšmę, kad juos būtų galima pasodinti gėlyne, jurginų grupę, kuri gausiai žydėtų“, – tikina kolekcijų skyriaus vadovas.
Iš viso pasaulyje yra išveista beveik 15 tūkstančių skirtingų veislių.
