Jau 24-erius metus Londone gyvenanti Jolita čia dirba buhaltere. Dabar visas jos gyvenimas čia, tad moteris net ir po „Brexito“ nesvarstė grįžti į Lietuvą.
„Mes visi čia ieškojome to geresnio gyvenimo ir norėjome suteikti daugiau galimybių savo vaikams. Mano vaikai, pavyzdžiui, yra gimę čia ir jie tikrai mato daugiau galimybių“, – sako Londono lietuvė Jolita Lipčė.
Kad po britų skyrybų su Europos Sąjunga ir toliau galėtų legaliai dirbti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje, Jolita dar prieš dvejus metus susitvarkė vadinamąjį įsikūrimo statusą. Tai ji padaryti padėjo ir šimtams lietuvių. Visgi Jolita sako, kad artėjant liepos 1-ajai – paskutinei dienai, iki kurios Europos Sąjungos piliečiai dar gali užsiregistruoti Jungtinėje Karalystėje – tai padaryti suskubę lietuviai neišvengė ir nemalonių staigmenų ir nežinios.
„Lietuvę tokią vieną atmetė – ir vaikui, ir jai atmetė tuos statusus pastovaus. Paskutinį mėnesį jie kažkaip atidžiau peržiūrinėja tuos, kurie paskutinę minutę pridavinėja dokumentus“, – tęsia ji.
Lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė teigia, kad nepasisekė tiems, kurie registravosi paskutinę minutę: „Tie, kas registravosi paskutinėmis dienomis, pastarąsias keletą savaičių dar atsakymų tikrai dauguma negavo, nes jaučiasi, kad yra didelė apkrova.“
Neužsiregistravusieji ar negavę įsikūrimo statuso, rizikuoja netekti visų Europos Sąjungos piliečiams galiojančių privilegijų.
„Jie negalės susirasti darbo, jie negalės naudotis socialinėmis visokiomis lengvatomis. Ta pati sveikatos sistema bus sunkiau prieinama, o gal išvis bus neprieinama tiems, kurie nesusitvarkys to statuso“, – aiškina Lietuvos ambasadorius Renatas Norkus.
Dėl to likus dienai iki registracijos pabaigos, Jungtinės Karalystės sistemos tiesiog „lūžta“.
„Buvo labai daug žmonių, kurie sakė: „Na, ką jie mums padarys, jeigu mes nepildysim to statuso? Taigi mūsų iš čia neišvarys“. Tai va. Ir tie, kurie nepildė, dabar suskubo, kad vis tiek reikia pildyti, nes teks grįžti atgal į savo šalį“, – kalba Danganono lietuvė Rasa Barauskė.
Paskutinę minutę registruotis bando maždaug 150 tūkstančių emigrantų – Lietuvos ir kitų šalių piliečių.
„Jau dabar bandome pagelbėti. Ir bendruomenė yra įsijungusi, padeda užpildyti paraiškas senjorams. Kai kurios šeimos nebuvo supratusios, kad ir vaikams reikia registruotis“, – sako R. Norkus.
„45 minutes reikėjo laukti, kad kompiuteriu priduotum dokumentus. Nėra lengva, kai palieki paskutinę minutę viską“, – atskleidžia J. Lipčė.
Visgi Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje sako, kad iki liepos 1-osios registruotis nesuspėjusiems, sparnų kelti namo dar niekas nelieps.
„Jie kalba apie tam tikrą vadinamą „malonės periodą“, arba „grace period“, kur jie sako, kad jeigu yra tikrai objektyvios priežastys, kodėl žmonės nespėjo – ar dėl to, kad jie neturėjo galiojančių savo dokumentų, kurių negalėjo dėl pandemijos atsinaujinti – tai jiems sudaromos sąlygos aplikuoti“, – tikina Lietuvos ambasadorius.
Antrina ir A. Černiauskaitė: „Tie žmonės, kurie neužsiregistruos šiandien gaus laiškus, primenančius, kad per 28 dienas turi tą paskutinį šansą, paskutinę galimybę susitvarkyti, užsiregistruoti ir gyventi, dirbti, mokytis šioje šalyje.“
Britai pernai oficialiai skelbė, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena apie pusantro šimto tūkstančių lietuvių. Tačiau – staigmena – prašymų likti iš Lietuvos piliečių jie sulaukė net šimtu tūkstančių daugiau – beveik pustrečio šimto tūkstančių.
„Neoficialiais duomenimis, visada manėme, kad yra virš 200 tūkstančių, o šitie skaičiai jau tikrai tokie tikresni skaičiai, kai matosi registracijos. Galbūt pasieksime ir 270 tūkstančių. Pasižiūrėsime“, – teigia ji.
Tiesa, tai nereiškia, kad būtent tiek lietuvių dabar ir gyvena Jungtinėje Karalystėje.
„Pagal šią schemą, jeigu per 5 m. sugrįžti į Jungtinę Karalystę, ta schema galioja, nereikia iš naujo jokių dokumentų tvarkytis. Yra svarbiausia, kad būtų pragyvenę, pradirbę, prasimokę Jungtinėje Karalystėje iki gruodžio 31 d. 2020 m. ir, aišku, dokumentus susitvarkę iki šiandienos“, – tikslina A. Černiauskaitė.
Visgi ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad net ir po šių pasikeitimų lietuvių bangos iš Jungtinės Karalystės nesulauksime. Tai patvirtina ir ten gyvenantys lietuviai.
„Vis dar yra pakankamai dideli darbo užmokesčio skirtumai. Skirtumas siekia daugiau nei 2,5 karto. Ir kita D. Britanijos specifika, kad kainų lygis D. Britanijoje yra vienas žemesnių, lyginant su kitomis Europos šalimis. Ir dalis netgi prekių yra pigesnės negu Lietuvoje“, – aiškina jis.
O R. Barauskė aiškina priežastis: „Tu gali išgyventi ir iš tos minimalios algos, sakykim, o Lietuvoje, tai, na, labai mažai šansų. Kažkaip iš tos minimalios algos mes nuomojamės dviejų aukštų namą, valgai ką nori, perkiesi rūbus, o Lietuvoje tai turėtum skaičiuoti, kam galėtum išleisti, ar galėtum atostogų išvažiuoti. O čia tiesiog gyveni, o ne egzistuoji.“
Šiuo metu pilną įsikūrimo statusą Jungtinėje Karalystėje jau gavo 175 tūkstančiai lietuvių, dar 53 tūkstančiai – dalinį.