„Žalgirio arena“ pilna ir pirkėjų, ir pardavėjų, ten šurmuliuoja paroda „Rinkis prekę lietuvišką“. Tautiečiai sako, kad mūsų šalies verslininkų gaminiai dažniausiai brangesni už įvežtinius.
Tad dalis skundžiasi, kad nors akys nori, piniginė ne visada leidžia įsigyti norimą daiktą ar gomurį pradžiuginti mėgstamu skanėstu:
„Maisto didokos, drabužiai irgi, bet atsirenkam, ką valgom, ką naudojam, tą nusiperkam, o visa kita atidedam ateičiai.“
„Jie kainuoja tiek, kiek kainuoja, koks parduotuvėje pasirinkimas yra toks, jei patinka pakuotė, produktas – aš pasiimu ir važiuoju.“
„Mes dar tik ragaujam, į kainas nežiūrėjom. – O ar pirksit? – Ko gero.“
„Aš nusipirkau lašinukų… – O į ką žiūrėjot, bet nepirkot, nes brangu? – Į žuvį žiūrėjau, labai norėjau, bet brangoka.“
Kiti atvirauja – mieliau renkasi brangesnį, bet savo krašto gaminį. Sako, moka už kokybę:
„Aš manau, kad geriau mažiau, bet geresnės kokybės pirkti, per daug to vartojimo vyksta ir tos kainos ir mus lieknesnius padarys, bet prioritetą skiriu lietuviškam produktams.“
„Specialiai atvažiavau iš Palangos, kad apsipirkčiau lietuviškų produktų, nes labai domina. – Kainos negąsdina? – Gąsdina, bet norisi kokybės ir norisi savo tėvynės produktų.“
„Tam tikra lietuviškos produkcijos dalis darosi brangesnė, mes nebesame pasaulyje pigiausia šalis, tačiau mes galime pasigirti pabrėžtinai gera kokybe“, – tikina „Ekspozicijų centro“ direktorius Erikas Piskunovas.
O pardavėjai pastebi, kad šiemet didėjant infliacijai pirkėjų apsipirkimo įpročiai keičiasi.
„Taupo, mažiau perka – įvairesnį asortimentą pasirenka, anksčiau perka vieną ir daugiau, dabar visko po truputį jau tiktai“, – teigia „Miglūnas“ direktorė Asta Gluoksnienė.
„Galbūt keičiasi krepšelis įperkamumo, bet kiekis auga, tai finale gauname tą patį, bet žiūrime, kad krepšeliui įtakos turi šita situacija pasaulinė“, – sako „Aromama“ direktorius Remigijus Velička.
„Šiai dienai mums yra gerai. Ypatingai gerai Vilniuje, jis gal turtingesnis už kitą Lietuvą, tai pirkimas yra neblogas“, – kalba „Rimada“ savininkas Vidmantas Srėbalius.
„Šiandien dienai įperkamumas lietuviškų prekių, tarkim, lyginant su lenkiškoms prekėm, yra kitoks. Apie 60 procentų gyventojų naudoja lietuviškas prekes, tokius paskaičiavimus mes darėm. Aš kalbu apie maistą pagrinde, nes tai – sveika, niekas negali apgauti, žinome, kaip auginama. Bet šiai dienai pasitikėjimas lietuvišku verslu auga“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacija prezidentas Vidmantas Janulevičius.
O verslui, ypač smulkiajam, auga nerimas. Jie tikina, kad šiemet gaminių kainų kol kas smarkiai nekėlė, daugiausia dešimt procentų pridėjo, bet buvo kilstelėjusių ir trečdaliu, o didėjant energetinių išteklių kainoms – gamintojai su baime laukia kitų metų.
„Mes kainų nekėlėm, kaip ir daugelis, ir tai bus greičiausiai iš kažkokios pelno dalies padengimai šitie. Dabar gyvename tame laikotarpį, kada sunku viską planuoti ir kiekvieną savaitę viskas keičiasi, tai nerimo yra pas visus“, – sako R. Velička.
„Gal jos ir pakilo, bet simboliškai, dėl darbuotojams keliamų atlyginimų… labai nedaug, simboliškai tikrai“, – tvirtina V. Srėbalius.
„Apie 30 procentų pakilę kainos, prieskoniai brangsta, žaliavos brangsta, ir mes turim kelti“, – aiškina A. Gluoksnienė.
Šiemet parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ dalyvauja apie pustrečio šimto mūsų šalies gamintojų, kūrėjų bei paslaugų teikėjų.
