28 litrus degtinės, vidutiniškai tiek kiekvienas 15-os metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas išgėrė per 2018-uosius metus. Tiesa, pernai šis skaičius šiek tiek krito. Per metus lietuviai išgėrė puse puslitrio degtinės mažiau.
Statistikos departamentas Lietuvos gyventojų nupirktus svaigiuosius gėrimus matuoja absoliučiu, šimto procentų stiprumo, alkoholiu. Jei iš alaus, degtinės, vyno bei kitų svaigiųjų gėrimų išimtumėme visą alkoholį ir jį supiltumėme į vieną tarą gautumėme, kad vienas 15-os metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai išgėrė 11,1 (vienuolika ir vieną dešimtąją) litro grynojo alkoholio. Tai yra 100-u mililitrų (arba dviem stikliukais) mažiau nei užpernai. Tiesa, šis sumažėjimas gerokai kuklesnis, nei prieš tai ėjusiais metais. Nuo 2015-ųjų pradžios iki 2019-ųjų pabaigos grynojo alkoholio vartojimas mažėjo kone litru per metus.
„Matom šiokį tokį mažėjimą su praeitais metais palyginti. Nors tas mažėjimas aišku, jis nėra toks kaip anksčiau buvo keli metai iš eilės. Šį kartą mažėjimas sulėtėjo“, – sako Statistikos departamento atstovė Laimutė Rimkienė.
„Kritimas negali būti begalinis ir nuolatinis. Vis tiek pasiekus tam tikrą ribą ir efektą, kur davė priemonės, kurios buvo priimtos Seime keičiant alkoholio kontrolės įstatymą, ar kitus su alkoholio kontrole susijusius įstatymus savo poveikį, matyt, pademonstravo. Tą reiktų siekti su tuo, kad naujų reikšmingų priemonių neatsirado, nėra naujo reikšmingo mažėjimo“, – pasakoja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Matuojant gryno alkoholio litrais, Lietuvos gyventojai daugiausia išgeria alaus. Antroje vietoje rikiuojasi spiritiniai gėrimai, kurie alui nusileidžia vos keliais procentiniais punktais. Nors labiausiai atsilieka vynas, jo vartojimas 2019-aisiais buvo didesnis nei užpernai.
„Vyno ir fermentinių gėrimų dalis suvartojimo struktūroje ji išaugo puse procentinio punkto. Dabar sudaro 13-ą procentų“, – teigia L. Rimkienė.
Suvartojo kiek mažiau, bet pernai alkoholis pražudė pražudė daugiau žmonių nei užpernai. 2018-aisiais mirė 507-i, o 2019-aisiais 544-i žmonės. Nors mirčių daugiau, pačių susirgimų skaičius pernai šiek tiek krito.
„2019-ais metais 24 000 asmenų buvo registruota bent viena liga susijusi su alkoholio vartojimu. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė. Alkoholinio toksinis poveikis ir alkoholinė psichozė“, – kalbėjo Higienos instituto atstovė Aušra Želvienė.
Alkoholinių psichozių pernai smarkiai nemažėjo. Jų skaičius viršijo du su puse tūkstančio. O alkoholinių priklausomybių skaičius išaugo beveik 3-im šimtais ir viršijo 17-a tūkstančių atvejų per metus. Tiesa, sumažėjo alkoholio toksinio poveikio, apsinuodijimų atvejų, jų skaičius krito dviem su puse šimto iki puspenkto tūkstančio.
Parduotuvėse nuperkamo ir realiai išgeriamo alkoholio kiekiai skiriasi. Skaičiuojama, kad kas penktas degtinės butelis Lietuvoje perkamas šešėlyje.
„Apie 22 procentus stipriųjų alkoholinių gėrimų buvo suvartojama šešėlyje. Tas dydis yra ganėtinai nusistovėjęs, galima pasakyti, kad yra pasiektos šešėlio grindys“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.
Anot rinkos ekspertų, šešėlyje tūnančio alkoholio litrai nesitraukia, nes Lietuvoje reguliariai kyla akcizai. Ne gana to, alkoholio gamintojus vienijančios organizacijos prognozuoja, kad dėl karantino šešėlis turėtų išaugti.
„Netgi nesant pasienio prekybos, kada jis tiesiog negalima dėl karantino. Tas vartojimas mūsų vidaus rinkoje krenta. Jis tikrai neauga. Labiausiai nukentėjusi kategorija – stiprusis alkoholis. Kontrabanda ar karantino, ar ne karantino metu yra lygiai tiek pat nelegalu. Ir tikrai nėra taip, kad karantino metu staiga šešėlis užsidarė“, – pasakoja verslininkų atstovas Mantas Zakarka.
Premjeras Saulius Skvernelis jau prabilo, kad pats pasisakytų už lengviau prieinamą silpną alkoholinį gėrimą paplūdimyje ir švelninamas priemones dėl alkoholio ribojimo. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepasiduoda – nemato tam reikalo.
„Pačio alkoholio kontrolės įstatymo tikslas yra mažinti suvartojimą, o ne jį didinti. Jeigu jis sumažėja, tai aš nematyčiau logikos, ką nors švelninti, jeigu mes jau pasiekėme daugiau mažiau saugią ribą visuomenėje“, – pasakoja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
2019-aisiais beveik trečdalį ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Tokių nusikalstamų veikų skaičius, palyginti su užpernai sumažėjo dešimtadaliu.
