Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas trečias europietis turi antsvorio, o Lietuva patenka į labiausiai Europoje nutukimu sergančių šalių penketuką.
Radviliškietė Ugnė Usevičiūtė rodo savo senas, prieš ketverius metus darytas nuotraukas, kuriose ji sunkiai atpažįstama. Tuomet moteris svėrė 212 kilogramų. Ugnė pasakoja, kad jokių sveikatos problemų neturėjusi, toks svoris ją tiesiog tenkino.
„Tai lėmė apsileidimas, o ne sveikatos problemos. Mano manymu, tai yra apsileidimas, kai tu per mažai judi ir per daug valgai. Aš buvau absoliučiai sveika, kas keista, nes aš svėriau 220 kilogramų“, – pasakoja ji.
Ugnė sako, kad noras keistis atsirado vieną dieną, kaip žaibas iš giedro dangaus. „Tai aš nežinau. Kad būtų liga kažkokia, kad būtų kažkokia priežastis – vyras paliko ar kažkas. Nebuvo, šiaip iš dangaus, čiukšt“, – teigia pašnekovė.
Pasak moters, stebuklingo vaisto nuo nutukimo nėra. „Mano paslaptis yra labai paprasta. Nieko stebuklingo – labai daug judėjimo ir žiūrėti, ką valgai. Viskas. Jau tą pirmą dieną, kai man atėjo ta mintis mesti svorį ir aš pradėjau labai daug judėt ir žiūrėt, ką valgau, bet tai nereiškia, kad aš nevalgiau. Atvirkščiai, gal net daugiau pradėjau valgyti, bet produktų, kurie man nekenkia“, – tikina Ugnė.
Dabar kiekvienas Ugnės rytas prasideda nuo mankštos, o per dieną jį stengiasi nueiti mažiausiai 10 kilometrų. Ypač didelį antsvorį turintys žmonės, kuriems nepadeda dietologai ir subalansuota mityba, problemą bando spręsti skrandžio mažinimo operacijomis, po kurių skrandis susitraukia, ir valgant sotumo jausmas ateina greičiau. Jas atliekantis chirurgas vardija liūdną statistiką.
„Šiandien miršta daugiau žmonių nuo persivalgymo, nei nuo bado. Mes esame ES penketuke, pasaulinėj statistikoje 43 vietoj, lenkiam savo kaimynus visus – latvius, estus, rusus ir lenkus. Galiu pasakyti kad mūsų nutukimas yra pakankamai didelis – artėja prie 27 procentų visos populiacijos“, – aiškina pilvo chirurgas Gintautas Brimas.
Pakalbinti vilniečiai prisipažįsta, kad kalorijų neskaičiuoja ir savęs maistu neriboja:
„Tai būtų va, kaip yra dabar bandeles visokios, kurios čia ir kepamos. Man atrodo pats sveikiausias maistais iš visų, nes su duona viską valgom, nes mėsos, sūrio, pieno patiekalus valgom kartu su duona.“
„Nepasakyčiau kad labai sveiką maistą mėgstu, nors viską suvokiu puikiai, kartais papiktnaudžiauju riebesne mėsa, ar ten kokiais miltiniais patiekalais, ar bulvių ir panašiai.“
Nutukimas – ne tik suaugusiųjų problema. O per karantiną, kai dauguma dirbo ir mokėsi nuotoliu – antsvorio problema tik paaštrėjo. Šeimos gydytojų asociacijos vadovas sako, kad medikai pašiurpę – tarp ateinančių į poliklinikas su tėvais mažamečių daug daugiau nutukusių ir turinčių antsvorį.
„Distancinis darbas, distancinis mokymas apribojo vaikų judrumą, apribojo socialinius kontaktus, masė vaikų nelankė būrelių, nesportavo, nežaidė futbolo, krepšinio ir namie prie kompiuterių leido didžiausią laiko tarpą, o namie prie kompiuterių, matyt, ir šaldytuvas ir saldainiai padėti ir visi gėrimai su fruktoze ir be abejonės – vaikų tarpe nutukimas tikrai padidėjo“, – sako asociacijos vadovas Julius Kalibatas.
O štai Vingio parke nuo ankstyvo ryto lauko treniruoklius okupavę senjorai. Jiems nutukimas negresia. Senoliai sako, kad gera savijauta ir sveika gyvensena – svarbiausia, ir nei ankstyvas laikas, nei šaltis jiems nė motais.
„Mano rytai būna labai įvairūs. Kartais ateinu čia kokius 3 kartus, kokius 2 kartus darau tempimus namie po valandą laiko, dar su svarsteliais pusę valandos ir kokius 2–3 kartus žaidžiu tenisą. Savijauta yra tikrai daug geresnė, jautiesi žmogus tonuse, aktyvus, linksmas, nuotaika gera“, – pasakoja Laima.
Jai antrina Genovaitė: „Atsikeli anksti, ateini į parką, tai atsigauni, treniruokliai ir vaikštynės, na ir bičiulių sutinki, bendraminčių, pasikalbi apie visas problemas, tiesiog dėl savo malonumo, ne dėl to kad stabdytų sveikata, bet viskam reikia užbėgti už akių.“
Jei gyveni nesveikai – mažai judi ir nepaisai mitybos, augančiais kilogramais stebėtis nereikia. Anot dietologų, tunkama dažnai ir dėl to, kad žmonės maistu sprendžia savo psichologines problemas – malšina stresą ir nerimą.
„Žmogus tiesiog nesusitvarkęs savo jausmų, juos bando tvarkyti maisto pagalba. Maistas yra dažnai greitoji pagalba išspręsti kažką dažniausiai blogo, ar paslopinti nerimą tokiu būdu kiekvieną vakarą ir tarkim, jei visą dieną jaučiama įtampa, tai vakare tai galima lengviausiu būdu kažką skanaus suvalgius. Ir ypač lengvai pasisavinamų angliavandenių“, – aiškina dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.
Na, o sporto trenerė pabrėžia, kad norint atsikratyti antsvorio svarbiausia – subalansuota mityba. „Mūsų suvartojamų kalorijų kiekis, jį viršijant ir turint mažesnį fizinį aktyvumą, atsiranda ir viršsvorio problemos. Tai pirmiausia, sakyčiau, mityba,kartu jungiant sportą, būtų pasiekiami greitesni rezultatai ir didesnė nauda organizmui“, – teigia „Impuls“ sporto trenerė Ieva Rackevičienė.
Anot trenerės, jei žmogus nutukęs ir turi sveikatos problemų, būtina konsultuotis su gydytojų ir parinkti fizinį krūvį, atsižvelgiant į sveikatos problemas.
