Esą koncertina nutiesta, pasienyje pastatytos naujausios ir moderniausios stebėjimo sistemos. O šiuo metu į pagalbą institucijoms įsitraukė ir naujas krizių valdymo padalinys. Vyriausybės kanceliarijos teigimu, padalinyje dirbantys pareigūnai rinks informaciją apie galimas grėsmes ir nedelsiant informuos atsakingas ministerijas apie galimas grėsmes.
Ilgai nelegalių migrantų nemačiusi Lietuva jų gali ir vėl sulaukti. Vidaus reikalų ministrė perspėja, kad Minsko režimas artimiausiu metu pradės tiesioginius reisus iš Vidurio rytų valstybių.
„Turime informacijos tiek iš Europos Sąjungos institucijų, tiek iš mūsų tarnybų, kad gali atsinaujinti skrydžiai tiek iš Irano, tiek iš Irako“, – tvirtino A. Bilotaitė.
„Tikrai taip. Neatmeskime to scenarijaus, nes iš tikrųjų gali būti taip, kad Lukašenka vėl atidarinės naujus senus kelius migracijai. Į savo šalį veš turistus, kuriuos vers migrantus ir stums į mūsų šalį“, – kalba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Vyriausybės kanceliarija aiškina, kad laukiant naujų migrantų bangos, jau neužtenka vien tik stebėti Baltarusijos oro uostų.
„Praeitą savaitę 22 žmonės. Tai tikrai lyginant su tuo, kai buvo šimtai, tai tikrai nedaug. Bet jie visi sėkmingai yra atskridę į Maskvą. Jie tada atvyksta į Baltarusiją ir kerta mūsų sieną. Kur jie atskris į Minską ar Maskvą, tai čia tik laiko klausimas“, – sako Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Vilmantas Vitkauskas.
Bilotaitė ramina – esą tokia situacija, kai Lietuvą migrantai užplūdo nepasiruošusią, nepasikartos. Mat dabar turime ir tvorą apjuostą koncertina, ir modernias stebėjimo sistemas. Tačiau valdžia pripažįsta, kad nemažai iššūkių migrantų krizės įkarštyje keldavo ne modernių sistemų trūkumas, o paprasčiausias nesusikalbėjimas tarp institucijų.
„Buvo taip galvojama. Juk Vidaus reikalų ministerijos reikalas. Na, pasieniečių ir ministerijos reikalas. Tad paskui supranti, kad jei tu apgyvendini migrantą, tai čia jau ir Sveikatos apsaugos ministerijos reikalas“, – sako L. Kasčiūnas.
Neva dabar problemas greičiau spręsti padės naujas krizių valdymo centro padalinys. Pasak Vyriausybės kanclerės, centras dirbs 24 valandas per parą. 7 dienas per savaitę. O jo užduotis vertinti visas įmanomas grėsmes.
„Tų krizių valdymo situacijos mums parodė, kad mums labai reikalingi realaus laiko duomenys, kad galėtume greitai įvertinti vieną ar kitą situaciją“, – tvirtina Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Pasak vidaus reikalų ministerijos, šiomis dienomis buvo laukiama ir pirmojo skrydžio iš Irako į Minską. Krizių valdymo centras sako, kad šią informaciją apie skrydžius iš Irako seka nuolat.
„Tą skrydį, kurį jūs minite, tai mes jo laukėm jau vakar. Ir jis neįvyko. Ir šiuo atveju mes pagal pajėgumų paskirstymą galime žiūrėti: ar reikia kažkam ruoštis ar ne?“, – kalba V. Vitkauskas.
Šiame centre šiuo metu dirba keturių skirtingų institucijų specialistai: nuo policijos iki muitinės departamento pareigūnų. Kanceliarija aiškina, kad centras naudodamasis įvairiais šaltiniais tikrina galimas grėsmes Lietuvai. Nuo Astravo atominės elektrinės, tiriant, radiacinį foną šalia Lietuvos. Taip pat stebi įvairiausias karines pratybas šalia mūsų sienos.
Iki migrantų krizės: centras tikrina oro uostų tvarkaraščius, tarpvalstybinius susitarimus dėl naujų reisų. Ir paaiškėjus – iškart informuoja atsakingas institucijas.
„Yra indikatoriai, kad kyla nauja krizė. Jis duoda signalą Vyriausybei. Premjerė šaukia nacionalinio saugumo komisiją. Ir pagal krizės pobūdį sprendžia, kuri ministerija veda krizės valdymą, procesą. Kurios ministerijos padeda“, – aiškina L. Kasčiūnas.
Lietuva dar migrantų krizės įkarštyje bandė stabdyti skrydžius iš Irako į Minską. Padedant Europos Sąjungai tų reisų iš Irako gerokai sumažėjo. Tačiau, ar tą galėtų padaryti ir dabar, pavyzdžiui, su Iranu, ministrė sako, kad tai beveik neįmanoma.
„Kalbant apie Iraną, Europos komisija turi mažiau svertų. Nėra pasirašytos sutartys dėl grąžinimo migrantų. Tai būtų iššūkis, jei prasidėtų nauji srautai iš Irano“, – sako A. Bilotaitė.
Nuo 2021 metų į Lietuvą nelegaliai pateko virš keturių tūkstančių migrantų. Bet pasibaigus judėjimo apribojimams, dauguma migrantų išvyko iš Lietuvos.
„Migraciją mes jau atidirbę, mūsų niekas neišgąsdins, patikėkit“, – tikina L. Kasčiūnas.