Į zoną, kurioje galios nepaprastoji padėtis, patenka ir Druskininkai, tačiau valdžia žada, kad į kurortą įvažiuoti bus leidžiama. Iš migrantų ketinama atimti mobiliojo ryšio priemones, kad šie negalėtų su niekuo kontaktuoti. Dalis opozicijos sako, kad taip pažeidžiamos žmogaus teisės.
Kalvių kaimas Lazdijų rajone. Maždaug 5-6 kilometrai nuo sienos su Baltarusia, ties kuria zuja migrantai. Nors yra vos keletas trobų, netrukus ten gyvenantys žmonės atsidurs išskirtinėje situacijoje, kokios Lietuvos istorijoje dar nebuvo – nuo vidurnakčio įvedama nepaprastoji padėtis.
„Visiškai bus kritiškas atvejis, tada, jeigu man blogai su sveikata, eina 62 metai, tai kas, pas mane lėktuvas atskris Landsbergio? O kaip greitąją prisišaukti, jeigu neturiu mobiliako? Anūkas tik paukšti, močiute, kam tau mobiliakas, jei tu nemoki skambinti. Sudaužė ir viskas“, – pergyvena Kalvių gyventoja Aldona.
Nepaprastoji padėtis galios vieną mėnesį visame pasienio su Baltarusija ruože. Ji apims 10 kilometrų nuo sienos į valstybės gilumą ruožą.
„Manau, kad nepaprastosios padėties įvedimas nustatytas tam tikram laikotarpiui ir tam tikruose ruožuose, yra tinkamas atsakas esant šiai konkrečiai situacijai. Jis apribos galimybes vykdyti prieš mus koordinuotą ataką, ir toliau vykdyti nelegalią migraciją, ir jis tiktai minimaliai palies mūsų žmonių teises ir laisves,“ – komentuoja prezidentas Gitanas Nausėda.
Valdžia sako, kad tai reikalinga norint apsisaugoti nuo A. Lukašenkos siunčiamų migrantų.
„Savų reikia bijoti, o migrantų ne. Visiškai nebijau, tegul eina, tiktai nekelia rankų. Ir visiškai nieko nebijau“, – sako Kalvių gyventoja Aldona.
„Visą naktį nemiegojau, bijau, viena gyvenu. Ir šita moteris viena. Su šuniu miegu“, – baiminasi Kalvių gyventoja Bronislava.
Nepaprastoji padėtis įvedama ir migrantų apgyvendinimo centruose ir 200 metrų spinduliu aplink juos. Zonose, kuriose galios ši padėtis, nebus galima lankytis, ribojama susirinkimų laisvė. Iš sulaikytų migrantų bus paimtos ryšio priemonės, kad šie negalėtų kontaktuoti su išoriniu pasauliu.
„Turbūt ir patys matėte, kad gana neblogai yra koordinuojami veiksmai žmonių, kurie neteisėtai bando kirsti sieną, arba yra ją neteisėtai kirtę, turiu omenyje ir tuos protestus, kuriuos matome apgyvendinimo vietose“, – komentuoja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pasienio ruože gyvenantys žmonės galės netrukdomai keliauti į namus ir iš jų, bet, pavyzdžiui, pasikviesti ką nors į svečius jau taps keblu. Kiekvienam norinčiam patekti į zoną teks prašyti leidimo iš pasieniečių.
„Mes turime pakankamai daug atvejų, kai užsieniečiai atvyksta į pasienio ruožą, norėdami išgabenti neteisėtus migrantus“, – kalba pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
„Aišku, tai yra nepatogumai, tai yra suvaržymai, faktas, kad tai bus ir vietiniams gyventojams nepatogu“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis.
„Manau, kad ypatingų nepatogumų neturėtų pajausti, manau atvirkščiai, jie turėtų jaustis daug ramiau ir saugiau, kai tokia tvarka bus įvesta tose teritorijose“, – kalba R. Liubajevas.
Į 10-ies kilometrų ruožą nuo sienos patenka ir Druskininkų miestas. Bet pasieniečių vadas žada, kad į kurortą atvykti bus galima.
„Patekimas į Druskininkus neturėtų būti apsunkintas“, – sako R. Liubajevas.
Galiojant nepaprastajai padėčiai, migrantams patekti į Lietuvą bus dar sunkiau. Jie nebus įleidžiami net ir dėl humanitarinių priežasčių.
„Gali būti situacijų labai akivaizdžių, kai mes turėsime pasiremti humanitariniais principais ir kriterijais, bet pats principas – visiškas apgręžimas ir stabdymas“, – aiškina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Pagal šį nutarimą mes uždarome sieną visiems, ir tiems, kuriems gresia pavojus ir tiems vaikams, kurie šąla, kurių gyvybei gresia pavojus. Mes visiškai uždarome 5 kilometrų ruožą žmogaus teisių organizacijoms, Raudonojo Kryžiaus organizacijoms“, – teigia žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas.
„Kolegos, taip, kaip mes elgiamės su nuteistaisiais, įtariamaisiais, netgi su nusikaltėliais, daugiau parodo apie mus nei apie juos. Europos civilizacija tuo ir skiriasi nuo A. Lukašenkos ir Rusijos“, – teigia frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
„Tai yra reikalinga mobilizuojant valstybės resursus sienos gynybai ir taip pat užtikrinant migrantų bazinius humanitarinius poreikius. Tačiau kalbėdami apie nepaprastosios padėties įvedimą privalome suvokti, kad turime ieškoti ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų spręsti šią krizę“, – sako žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
I. Šimonytės teigimu, į zonas, kur galios nepaprastoji padėtis, su pasieniečių leidimais galės atvykti ir dirbantys, bet kitur gyvenantys žmonės.
