„Toje pačioje Skandinavijoje yra labai sunku įsigyti augintinį ar net ir paimti iš prieglaudos. Labai dažnai žmonių norai yra tenkinami lietuviškais šuniukais“, – laidoje „Karštais su tv3.lt teigė šunų dresuotoja Ana Menčiūnienė.
„Jeigu mes šnekame patys, mūsų organizacijos taip šneka, tai aišku, kad apie mus šnekės kaip apie pačius baisiausius. Tai yra netiesa“, – nesutiko Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė.
Keturkojų kontrabandos mastai į Europą, ypač į Jungtinę Karalystę, ėmė augti prieš keletą metų. Daugiausia keturkojų nelegaliai gabenama iš Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, tačiau net trejus metus iš eilės lyderiavo Lietuva. Prieš keletą metų šunų kontrabanda iš Lietuvos išaugo net 780 proc.
„Mes kalbame apie tokius pinigus, kad jeigu aš turiu penkias kales man nebereikia dirbti. Penki gyvūnai čia net ne daugykla, ji tokia mini. Dažniausiai daugintojai turi 20, 30 ar 50. Tai yra gyvūnų fermos. Pinigais mes kalbame apie milijonus, milijonus nuslėptų mokesčių. Mes bandėme VMI įtraukti į tą procesą, bet mums buvo pasakyta, kad „daugintojai mums – per mažos žuvys“. Jeigu milijonai nuslėptų mokesčių yra per mažos žuvys, tai aš nežinau, kas yra didelė žuvis“, – teigė šunų globos namų „Dogspot“ vadovė Indrė Pileckienė.
Lietuva – galvos skausmas Jungtinei Karalystei
„Dog Trust“ organizacijos skaičiavimu Lietuva dėl gyvūnų kontrabandos yra didžiausias Jungtinės Karalystės galvos skausmas. Teigiama, kad šunų kontrabanda yra trečia pagal mastą nusikalstamo pasaulio veikla. Esą daugiau nei 60 tūkstančių keturkojų kasmet į šalį įvežama iš Airijos, Vengrijos ir Lietuvos.
„Lietuva yra tranzitinė šalis iš Rusijos ir Baltarusijos į Europą. Ta pati Vengrija, Čekija, Slovakija, Lenkija... Jūs ką galvojate tenai nėra tokių veisėjų, iš ten nevažiuoja? Iš ten dar didesni srautai eina“, – pasakojo R. Kazlauskaitė.
„Mes nesame tranzitinė šalis. Mes esame šaltinis, mes esame pirminė šalis, iš kurios keliauja. Mes matome su daugyklomis dirbdami, kiek tų šuniukų eksportuojama. Nemažai gyvūnų yra sulaikoma ant sienos iš Lietuvos su lietuviškais europasais. Neigti šitą faktą yra beprasmiška“, – R. Kazlauskaitei nepritarė šunų globos namų vadovė I. Pileckienė.
Šunų mafijos tinklas iš šios nelegalios veiklos kasmet gauna iki 2 milijardų svarų strelingų vien Jungtinėje Karalystėje. Nemaža dalis šuniukų krauju ir kančiomis suteptų pinigų nusėda Lietuvoje.
Pavyzdžiui, pasak šunų dresuotojos Anos Menčiūnienės, maža kalytė gali atsivesti apie 6 šuniukus, o didesnė gali pagimdyti ir 10, 12 ar 14 šuniukų. Jei vienas šuniukas kainuoja maždaug 800 eurų, tai viena 14 šuniukų vada gali būti parduota už 11200 eurų. Tad jei daugintojas veislyne turi apie 50 šunų, tai du kartus per metus rujojančios kalytės gali pagimdyti šuniukų už 1 milijoną 120 tūkstančių eurų.
Lietuviški „žygdarbiai“ skamba užsienyje
Apie lietuviškus „žygdarbius“ rašo „Washington Post“, „Dailymail“, o „Newsweek“ teigia, jog Lietuvos veterinarai neteisėtai pardavinėja pasus, raminamuosius vaistus gabenamiems šuniukams, o pastarieji gali būti užkrėsti mirtinomis ligomis.
„Žinot, galbūt kažkam taip atrodo. Be to, neužmirškime, kad yra ne vienintelė Lietuvos kinologų draugija, yra keletas mažesnių organizacijų. Galbūt tose organizacijose kažkas tokio įvyko, kad kažkas atėjo ir iškart gavo dokumentus, nes svarbu pinigus sumokėjo? Jie tiesiog supainiojo. Lietuvos kinologų draugijoj šitai neįmanoma“, – tikino Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė.
„Taip, tikiu, kad Lietuvos veterinarai yra prie to prisidėję, kad jie kartais klastoja šuniukų gimimo datas, skiepų tam tikras datas. Vėlgi kodėl visi šitie dalykai vyksta? Mes neturime galimybės kontroliuoti visų šitų gyvūnų“, – teigė šunų dresuotoja A. Menčiūnienė.
Į tai įsivėlusios valstybinės institucijos?
Šios nusikalstamos veikos atstovai Vakaruose jau turi pavadinimą – šunų mafija. Ją Vakarų Europos šalyse gaudo specialiosios tarnybos, policija, o nusikaltėliai sėda už grotų.
„Mes žiūrime į tai kaip į tinklą. Jie tarpusavyje puikiai pažįstami, jie bendradarbiauja. Valstybinės institucijos yra neabejotinai į tai įsivėlusios, nes tu negalėtum jaustis toks saugus ir tu negalėtum vykdyti tokios siaubingos veiklos, jeigu tavęs neproteguotų tie patys VMVT veterinarai, inspektoriai“, – tikino šunų globos namų „Dogspot“ vadovė I. Pileckienė.
„Tai niekam nėra naudinga. Nebent tiems patiems daugintojams. Nemanau, kad dar kažkas iš to labai smarkiai uždirba ir pasipelno. Galbūt vienas kitas konkretus asmuo, bet ne tarnybos, ne organizacijos“, – aiškino Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė.
Tuo metu Lietuvoje piliečiai, pranešę ir užfiksavę nusikaltamą veiką, šunų dokumentų klastojimo faktus, daugyklas, šunų fermas, nutildomi. Jiems esą grasinama.
„Jie bandė užglaistyti mus. Jie bandė užslopinti mus. Tas veislynas labai greitai suspenduojamas, kol viskas nurims, tada atsiranda advokatai iškart ir jau viskas kažkaip tai... Mes iš tų skundžiančių tampame kaltais – maždaug kaip jūs drįstate ir nelįskite į ne savo sritį“, – pasakojo „Dogspot“ vadovė I. Pileckienė.
„Na, jinai tarp kitko pateikė mums medžiagą uždengtais veidais, pasakė, kad čia yra štai tokia veisėja atseit iš mūsų draugijos ir mes ją turime nubausti. Tai jai buvo pasakyta, kokiu pagrindu mes galim bausti – aš pagal, atsiprašau, užpakalį negaliu nustatyti“, – gynėsi Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
