Šių dienų realybė tampa istorija, kai dėl koronaviruso pandemijos visiškai ištuštėjo pagrindiniai miesto vartai, pernai sulaukę 5 milijonų keleivių.
Visiškai tylus ir ramus Vilniaus oro uostas vidudienį darbo dieną. Ir tai labai neįprasta, net galima girdėti kalbėdamas savo aidą, nors paprastai, normaliu laikotarpiu čia klega šurmulys ir būna pats didžiausias veiksmas. Dabar vyksta pasiruošimo darbai ir keleivius oro uostas pasitiks su naujomis taisyklėmis.
„Į terminalą negalima patekti pašaliniam lydinčiam asmeniui, tai realiai žmogus, kuris yra terminale, jis turi turėti bilietą į skrydį, tai yra esminis dalykas. Į terminalą nepapuls žmogus su temperatūra. Prie įėjimo bus tikrinama patenkant į terminalą, lygiai taip pačiai atvykstančių keleivių bus tikrinama temperatūra“, – sako Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.
Visuose šalies oro uostuose bus privaloma laikytis dviejų metrų distancijos tarp keleivių. Taip pat dėvėti kaukes, rekomenduojamos pirštinės.
„Čia atsiras ant šito grindinio nemažai ženklų rodančių išdėstytų tam tikru atstumu, kur žmonės galės jausti ar laikosi jie atstumo ar ne. Saugumo darbuotojai terminale keleiviams primins, kurie nesilaikys atstumo. Ir dar greičiausiai ateis tokia rekomendacija, kad visas bagažas eitų į bagažo skyrių, o ne būtų daug rankinio bagažo prie savęs, bet čia tokios rekomendacijos ruošiamos, nes skirtingos šalys skirtingai tai daro“, – pasakoja D. Čiuplys.
Prie naujovių keliaujant lėktuvais teks priprasti ne tik keleiviams, bet ir lėktuvų įguloms.
„Manau mes būsim su pirštinėm, būsim su kaukėm. Nežinau, kas dar bus toliau. Mačiau, kad kitos aviakompanijos Azijoje bent jau net nešioja aprangas specialias“, – teigia vyriausioji orlaivio palydovė Aušra Rekašiutė.
„Netgi mes bandėm matuoti. Ėjom į saloną specialiai stovinčių lėktuvų, bandėm matuoti tarp kėdžių, tarp atlošų atsisėdus. Kiek tas yra, jeigu mes bandom šachmatine tvarka viską susodinti. Gaunasi lyg tas metras, jeigu mes susodinam kas antrą keleivį, kas antrą vietą, bet bet kokiu atveju prarandame daugiau nei 50 proc. vietų“, – kalbėjo pilotas Evaldas Petkus.
„Reiškia, kad kažkas už tai turės sumokėti. Gal trumpu laikotarpiu aviakompanijos bus linkusios toleruoti, investuoti į keleivių pasitikėjimo susigrąžinimą, bet ilgu laikotarpiu tokia priemonės bus panaikintos arba keleiviai už tai turės susimokėti“, – sako aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.
Patys pirmieji keleivių skrydžiai į užsienį prasidės pasibaigus karantinui. O kol kas čia didžioji dalis lėktuvų Vilniaus oro uoste tiesiog priparkuoti.
Sostinėje šiuo metu, kaip vietiniai darbuotojai juokauja, užkonservuota 30 lėktuvų. Kai kurie jų varikliai štai taip apgaubti plėvele, kad nesikauptų dulkės ar paukščiai nesuktų lizdų. Lietuvos oro erdvė jau daugiau nei pusantro mėnesio uždaryta keleiviams ir skrydžiai galimi tik su specialiu susisiekimo ir užsienio ministrų leidimu. Karantinui švelnėjant Vilniaus oro uosto vadovas įvardija pagrindines kryptis, kuriomis vyks pirmieji skrydžiai.
„Danija po truputi lyg tai lengvina, Vokietija lengvina, Norvegija kažkiek tai lengvina ir Latvija, tai va tos kryptys ir yra. Bet pagrindas yra pasiekti pagrindinius hub’us, kur galima pasiekti dar daugiau krypčių“, – pasakoja D. Čiuplys.
Tiesa, dar tebesitęsiant karantinui aviacijos bendrovės sulaukia ir pasiūlymų iš tautiečių vykti į tas šalis, kur koronavirusas dar nėra suvaldytas, kaip pavyzdžiui, Ispaniją.
„30 keleivių grupė norėjo nuskristi į Ispaniją būtent dabar. Pasiūlėme 70 vietų lėktuvą, bet kaip ne keista, užsakovai patys paprašė, kad tie atstumai būtų didesni, jie norėtų sėdėti kas trečioje eilėje ir panašiai. Bet skrydis neįvyko, nes susisiekimo ministerija dar neleidžia keleivių vežti, bet yra pamąstymų tokių, kaip tą daryti“, – teigia E. Petkus.
Ekspertai sako, kad dėl naujų reikalavimų keliavimas taps sudėtingesnis ir ne toks malonus, bet žmonių nepatogumai neturėtų atbaidyti nuo kelionių.
„Prisiminkim, tarkim 2001 rugsėjo 11 dienos įvykius, atrodė irgi beprecedenčiai dalykai. Sustiprinta apsauga oro uostuose, visuotinė keleivių patikra, draudžiamas daiktų sąrašas ir panašiai. Kas atrodė atbaidys žmones nuo noro keliauti, bet kaip pasirodė, tos priemonės veikia ir atgaivino norą keliauti ir keleiviai labai greitai grįžo, o keleivių srautas per 20 metų išaugo tris kartus palygint su tuo kas buvo 2001 metais“, – kalbėjo S. Bartkus.
Pirmieji skrydžiai Vilniaus oro uoste – nuo gegužės 13
Lietuvai ir kai kurioms Europos šalims švelninant koronaviruso karantino apribojimus bei dėl konkrečių skrydžių poreikio sutarus tarpvalstybiniu lygiu – Vilniaus oro uoste nuo gegužės 13 dienos bus tęsiami reguliarūs keleiviniai skrydžiai.
Pirmieji du maršrutai iš Vilniaus oro uosto – Ryga ir Frankfurtas, rašoma pranešime spaudai.
„Manome, kad laipsniškam keleivinių skrydžių draudimo pašalinimui atėjo laikas ir tam šalies oro uostai turi aiškią strategiją bei ruošiasi maksimaliai. Visa tai yra daroma tik atsižvelgiant į naujausias saugumo rekomendacijas, situaciją dėl koronaviruso konkrečioje šalyje, į kurią vykstama, bei oro linijų planus. Frankfurtas šiame keleivinių skrydžių draudimo švelninimo kontekste yra labai svarbus, nes per šį oro uostą oro bendrovės siūlo daug jungiamųjų skrydžių į skirtingas Europos ir pasaulio šalis“, – teigia Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.
Skrydžiai iš Vilniaus į Frankfurtą vyks tris kartus per savaitę – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Juos nuo gegužės 13 dienos organizuoja kompanija „Lufthansa“.
Tą pačią gegužės dieną startuoja ir kompanijos „airBaltic“ kasdienis skrydis iš Vilniaus oro uosto į Rygą.
Prognozuojama, jog antroje gegužės pusėje daugiau oro bendrovių atnaujins skrydžius šalies oro uostuose, tačiau laukiama pačių oro bendrovių galutinio sprendimo. Lietuvos oro uostai šiuo metu taip pat ruošiasi keleivinių skrydžių atnaujinimui, derinamos naujos keleivių saugumo priemonės oro uosto viduje.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.
