Lietuvos pašto duomenimis, maždaug pusė lietuvių dėžučių yra netvarkingos ir tokiems laiškininkai nieko nebeneš. Pašto darbuotojai dėžučių randa įvairiausių: ir esančių žolėse ar krūmuose, ir apraizgytų vielomis.
Marijampolėje dirbanti paštininkė Milda Danilevičiūtė bando atpainioti vielą, kuri užraizgyta ant pašto dėžutės. Tai ne tik ilgai gali užtrukti, bet ir yra nesaugu: galima susižeisti, tačiau korespondenciją dėžutės šeimininkui ji privalo pristatyti.
„Kaimynė mielai paėmė, tai sakė, perduos“, – sako paštininkė.
Kodėl pašto dėžutę žmonės taip savotiškai užrakino, M. Danilevičiūtė atsakymo neturi. Tačiau tokios gyventojų fantazijos jai ir kitiems paštininkams sukelia problemų: pristatyti laišką ar sąskaitas privalo, o neretai tiesiog nebūna nei kaip, nei kur.
„Ant žemės, žolėje, tvoroje, kur labai sunku pamatyti kažkokią angą. Būna labai aprūdijusios, atsivėrusios, atsidariusios, užkritusios“, – pasakoja paštininkė.
Ir tokių pašto dėžučių visoje šalyje labai daug. Lietuvos pašto duomenimis, kaimiškose vietovėse net 60 procentų dėžučių yra netvarkingos. Miestuose situacija kiek geresnė – apie 30 procentų.
O būna ir taip: vizualiai pašto dėžutės atrodo tvarkingai, tačiau taip perpildytos, kad vos kas betelpa.
„Yra buvę atvejų, kad ilgą laiką niekaip negalėjau į tą pašto dėžutę įmesti laiško, nes ji buvo perpildyta. Tiesiog nuėjau, paklausiau, kodėl šeimininkai jos nesusitvarko. Tai man buvo trumpai atsakyta – ne mano reikalas“, – pasakoja M. Danilevičiūtė.
Marijampolietė Ona sako, kad kelios daugiabučio, kuriame gyvena, pašto dėžutės irgi nuolat būna pilnos. Žmonės išvažiavę į užsienį, sako moteris. Tačiau netvarkingų pašto dėžučių nepateisina: reikėtų mažiausiai tokius žmones įspėti, mano Ona.
„Problema, kurgi tai matyta. Turėtų būti kažkokia išeitis, nes darbuotojos atlieka savo darbą ir joms problema, kai nėra kur padėti tos spaudos“, – sako Ona.
Lietuvos paštas nusprendė laiškininkų vargams padėti tašką. Pašto dėžučių šeimininkai turi dar kelias savaites jas susitvarkyti. Jei ne – nuo liepos 1 dienos tokie laiškų, sąskaitų ir net siuntų tiesiog nebegaus.
„Jeigu laiškininkas mato, kad pašto dėžutė nerakinama, dėžutė nesandari, perpildyta, neturi adreso, jis turi visas teises nepalikti nei siuntos, nei laiško, nei prenumeratos tokioje netvarkingoje dėžutėje“, – teigia komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.
Laiškininkai siuntų ar korespondencijos nepristatys ir jei pašto dėžutė bus sunkiai prieinamoje vietoje ar kieme lakstys palaidi šunys. Tai, anot Lietuvos pašto, daroma ne tik dėl paštininkų patogumo ar saugumo, bet ir dėl pačių gyventojų, kad laiškai ir kita pasiektų adresatus.
„Žmonės paaiškina arba buvusios paštininkės paprotina, kur rasti. Bet tai kaip sakau: užima labai daug laiko. Kiti žmonės nesuliaukia tos korespondencijos, o tu ieškai aplink namą, kur tą laišką įmesti“, – sako paštininkė.
Kad metas susitvarkyti pašto dėžutes pritaria ir marijampolietis Vidas.
„Tiesiog gėdą daro tokios. Jau 30 metų viskam, o mes vis dar tas rusiškas naudojam“, – piktinasi Vidas.
Pašto dėžutė nėra brangi: parduotuvėse galima nusipirkti ir už 10 eurų. O Lietuvos paštas šį mėnesį paskelbė ir akciją – dovanoja 100 pašto dėžučių.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
